Nombre total de pages vues

11 septembre 2015

Souvenirs d'été. "Four papier" et fiasco * Vasaros prisiminimai. "Popieriné krosnis" ir fiasko


matin sur le lac brumeux en Lituanie; ici, on campe avec nos amis et ici, je les ai entrainés dans une aventure qui s'appelle "four papier" * rytas prie ūkanoto ežero Lietuvoje; čia mes su draugais vasarojame ir čia juos įtraukiau į avantiūrą, kuri vadinasi "popieriné krosnis"

En tout début d'été, quelque part sur internet j'ai trouvé un petit film où on faisait un four dit "papier", pour enfumer les céramiques. On empilait les planches fines de bois comme si on construisait un tipi indien, par-dessus on collait du papier journal trempé dans la barbotine, plusieurs couches comme ça. On mettait les céramiques biscuités à l'intérieur de ce petit tipi, on allumé le feu en-dessous et on laissait brûler le tout. Jusqu'au bout. Le tipi brulait en entier, et les céramiques sortait joliment enfumées. J'arrive pas à retrouver cet vidéo, mais voilà un autre, semblable: comment fabriquer un four papier .
J'étais émerveillée par ce petit film, je voulais tester ce mode d'enfumage moi-même. Alors, j'ai entrainé mon mari et mes amis dans cette aventure quand nous étions tous dans la forêt à coté d'un lac, où nous campons tous chaque été. Propriétaire des lieu, mon ami Aldas est allé chercher de la terre - il connait les endroits où on peut la trouver. Moi, je l'ai arrosé avec du l'eau, je l'ai laissée tremper pendant deux jours et fait ma barbotine. Puis, avec mon mari, nous avons construit le tipi sur la petite cheminée laquelle nous sert pour fumer le poisson, quand on l'attrape dans le lac. J'y ai mis quelques de mes céramiques et j'ai allumé le tout.
Après, tout allé trop vite. Il fallait que ça brûle lentement, pendant toute la journée. Mais il faisait vraiment très chaud, aux alentours de +30°C, et c'est un peu beaucoup pour la Lituanie, même en mois d'août. J'ai pas bien surveillé mon four papier, et quand ça avait l'air de bien fumer, suis partie nager dans le lac. Là, mon mari a pensé de bien faire en ajoutant trop de bois... tout s'est enflammé trop et a fini de brûler en deux heures. J'ai rien pu faire, il faisait trop chaud. J'ai arrosé mon four papier, mais il continué de brûler vivement. Je me suis dit, tant pis. On verra qu'est-ce que ça va donner, après tout.
Quand c'était fini, j'ai sorti mes pièces. Elles n'ont presque pas changé de teinte, . En plus je me suis retrouvée avec une pièce cassée. Il y avait trop de flamme, pas assez de fumée. Tout allé trop, beaucoup trop vite. Cette fois, expérience avec le four papier était un désastre. Fiasco total :) Une pièce cassée, les autres sont devenues comme sales... faut recommencer la cuisson. Soupir. Mais bon, c'était intéressant quand même. Je sais quelles erreurs j'ai faites et j'espère qu'une autre fois (s'il y aura une autre fois), tout ira mieux.
J'ai réussi à faire des photos. Admirez mon fiasco en belles images.

***********************************************************************************

Pačioje vasaros pradžioje kažkur internete pasižiūréjau video apie "popierinés krosnies" statybą ir molinukų degimą joje. Greičiau net ne degimą, o aprūkymą. Taip susižavéjau šiuo metodu, kad pasakiau sau: kai tik turésiu progą, ir aš pasistatysiu tokią krosnį, išbandysiu, juk tai nesunku ir netgi labai įdomu. Krosnis statoma taip: paklojamas pagrindas iš akmenų ar plytų, ant jo sukraunami sykį jau degti molinukai; imamos plonos medžio lentelés ir iš jų, aplink į krūvelę sudétus molinukus statomas toks nedidukas indiškas vigvamas. Vigvamas sutvirtinamas viela, kad negriūtų, viršuje paliekama skylé - bus dūmtraukis. Paskui ant vigvamo klijuojami skystame molyje pamirkyti laikraščiai arba žurnalai, daug sluoksnių klijuojama. Leidžiama kiek apdžiūti ir po vigvamo apačia pakuriama ugnis. Jos dūmai esą ir aprūkys viduje esančius molinukus. Degama ilgai, visą dieną, kol ta popieriaus krosnis beveik sudega. 
Kai jau turéjau degtų darbų, atsivežiau kelis jų prie ežero ir įkalbéjau draugus, kad man padétų. Tpsknt, įtraukiau į avantiūrą. Sodybos šeimininkas Aldas man prikasé molio - jis žino, kur jo gero yra. Užmerkiau tą molį, mirkiau dvi dienas, vis pamaišydama ir paminkydama. Paskui abu su vyru pastatéme vigvamą, panaudoję seno sulūžusio parasolniko karkasą. Statéme ant žuvų rūkyklos pakuros; turime tą rūkyklą ir, kai pasigauname per daug žuvies, ją ten išsirūkome. Tai va, pastačius vigvamą, užtepiau jį skystu moliu ir apklijavau laikraščiais. Klijavau Respubliką ir Lietuvos rytą, kartu su Stilium. O karšta buvo ! Ne mažiau kaip 30°C, kas Lietuvai yra daug, patys žinote. Privargau, nusitaškiau tuo moliu nuo galvos iki kojų. Kai vigvamas buvo baigtas, užkūriau ugnį po juo, pasižiūréjau kad gerai rūksta, pafotkinau-pafilmavau ir nuéjau maudytis. Nusipelniau ! 
Kol manęs nebuvo, mano Žmogus galvojo gerą darbą padarysiąs, be perstojo déjo malkas į pakurą, kitaip sakant - prižiūréjo, ugnį kūreno, kaip koks Vaidilutis. Ir kad įsidegé !! Didžiule liepsna ! Dar po to bandžiau laistyti savo statinį, bet kur ten. Iš pradžių išdegé vienas šonas, paskui kitas, per visur lindo liepsnos... ech. Palikau, kad sudegtų, nebesikišau, ir viskas buvo baigta per dvi valandas.
Kai kiek pravéso, nuéjau pažiūréti, kas gi ten man gavosi. Rezultatai tokie: vienas molinukas sudužo. Kiti liko kaip nešvarūs, tokie lyg suodini.
Eksperimentas nepavyko. Ką ten nepavyko, tai buvo visiškas fiasko. Vienas kūrinys nuéjo į šiukšlių déžę, kitus teks perdegti. Atodūsis. Ką padarysi, juk iš klaidų mokomés, o aš savąsias supratau. Jei dar sykį statysiu popierinę krosnį, žinosiu ką reikia ir ko nereikia daryti. Užtat pasidariau gražių nuotraukų, prašau pasigéréti manuoju nepavykusiu eksperimentu paveiksléliuose.


mon seau avec la barbotine * kibiras su skystu moliu

carcasse (un vieux parasol) de futur tipi avec mes céramiques dedans * būsimo vigvamo karkasas su keramikos dirbiniais viduje

tipi * vigvamas
montage de four papier * popierinés krosnies statyba

processus de collage et barbotinage (sais pas si ce mot existe ?)* klijavimo procesas: žmogaus ... khm... pomégis.

allumez le feu, et qu'ça fume ! * uždekit ugnį, kad dūmai rūktų !

le Chêne, le notre. ici, on a passé beaucoup de temps chaque été, beaucoup d'années déjà; ici, on a beaucoup parlé, tellement rigolé et chanté ensemble... ici, cette fois, j'ai fait de la fumée dans mon four papier. * mūsų Ąžuolas. po juo mes praleidome labai daug vasarų, po juo mes daug kalbéjomés ir juokémés, dainavom ir kvailiojom, kūrém įvairiausius planus. po juo šią vasarą aš užkūriau savo popierinę krosnį


2 commentaires:

  1. oi kaip juokiausi apie Vaidilučio pastangas skaitydama :))
    pats eksperimentas labai įdomus, tai bala jau nematė rezultato :))

    RépondreSupprimer
    Réponses
    1. tai zinoma, kad geriau juoktis negu verkti :) ka jau ten... bus tu molinuku, bus ir kitokie rezultatai. ir man linksma darosi prisiminus :))

      Supprimer