Nombre total de pages vues

30 octobre 2014

Voyage au Nord, la suite * Kelioné į Šiaurę, tęsinys

... la suite de mon von voyge.
Nous avons quitté ce restaurant fort intéressant, nous avons sorti nos pulls - eh oui, il faisait de plus en plus frais et après, nous nous sommes retournés sur cette longue route St.-Pétersbourg - Mourmansk. D'ailleurs, la qualité de route était excellente. Il y a 4 ans, elle était dans un tel état ... je vous dis pas. Les travaux ont été faits, et tant mieux. On a roulé assez vite, en s'arrêtant seulement pour refaire le plein, en admirant les paysages de toundra en en lisant les noms des villes et des rivières, fort curieux; ils sonnent bizarre aux nos oreilles :) Par exemple, essayez de lire ça: Kondopoga, Kontchezero, Medvejiegorsk, Kostomuksha, Kandalaksha,... Uroksa, Ussuna, Kalevala... Certains noms sont plutôt finlandais, n'est-ce pas.
Nous avons quitté la route principale pour aller dans la ville Kem . Je voulais visiter une très vieille église orthodoxe, faite entièrement en bois. Pour voir, comment elle allait maintenant. Parce que il y a 4 années de ça (oui, nous sommes passés par là il y a 4 ans;)) , elle était en restauration éternelle, toute entourée par les échafaudages, et on nous a raconté que ça a duré pendant des années, les échafaudages ont failli de pourrir à cause de lenteur des travaux. Et là - miracle. Plus d'échafaudages, plus de cadenas rouillés sur le portail. On pouvait même y entrer ! Avec mon mari, nous n'avons pas raté l'occasion.

Eglise orthodoxe qui s'appelle Uspenskyi Sobor, de 17-me, bâtie sans un clou en métal. * Cerkvé Uspenskij Sobor, pastatyta be metalių vinių 17-me amžiuje.
Uspenskyi Sobor, la cour * Vidinis Kemés cerkvés kiemas
A l'intérieur de l'église orthodoxe, vieilles icônes * Cerkvés viduje, senosios ikonos.

A l'intérieur de l'église orthodoxe, vieilles icônes. Ici, on célèbre les messes, même si les travaux de restauration d'intérieur ne sont pas encore finis. * Cerkvés viduje, senosios ikonos. Reguliariai dabar čia vyksta pamaldos, nors vidus dar nebaigtas restauruoti

Voilà notre ligne d'arrivée. Il nous reste que 44 km, mais nous savons d'avance que ça va nous prendre 2 heures: les routes en Russie ne sont pas mesurées en kilomètres, mais en temps qui est nécessaire pour les parcourir. Cette route est épouvantable: des trous et des bosses, des grosses pierres, des troncs d'arbres et des flaques profondes. La vitesse recommandée est de 40 km/h mais réellement on ne peut rouler que à 20 km/h si on veut pas perdre les roues. Je veux même pas imaginer comment les gens roulent en automne et au printemps... Par contre, l'hiver - ça va :) * Štai ji, finišo tiesioji. Mums lieka tik 44 km pravažiuoti, bet mes jau žinom, kad Rusijoje kelio ilgis matuojamas ne kilometrais, o laiku, praleistu įveikiant tuos kilometrus. Tuos varganus 44 km mes važiuosim kokias dvi valandas, nes kelio kokybé yra siaubinga: duobés ir kauburiai, klastingos balos, akmenys ir mediniai rąstai, kyšantys iš kelio... Rekomenduojamą greitį matote ant ženklo, bet realiai tenka vaziuoti vos 20 km/val. , jei nenorite pamesti ratų. Net baisu pagalvoti, kaip žmonés čia važinéja rudenį ir pavasarį. O va žiemą tai jau gerai; žiemą mes čia vienąsyk jau buvom ir matém, kad gerai :)

Enfin arrivés !! Voilà Pongoma. après ces derniers kilomètres de secousses horribles, nous avons sortis de notre voiture en chancelant, comme si nous étions ivres où comme si nous avions le mal de mer... Le chien aussi :)

Voilà Pongoma ! Le village est situé sur l''estuaire de rivière qui verse ses eaux rapides dans la mer Blanche. ICi, la marée basse. * Pongoma ! Kaimas išsidéstęs upés Pongomos, nešančios greitus ir švarius savo vandenis į Baltąją jūrą, žiotyse. Nuotraukoje - atoslūgis.

Nous sommes arrivés et tout de suite partis visiter le village. Vily le chien était très content de pouvoir marcher et courir normalement après deux journées passées dans la voiture, et surtout - après ces 44 derniers kilomètres de galère. * Atvažiavome ir nuéjome apžiūréti kaimo. Šuo Vilis buvo labai laimingas, galédamas vél vaikščioti ir bégioti po dviejų dienų, praleistų mašinoje, ir ypač - po paskutinių 44 kilometrų klaikaus kratymo :)

Puis, les plages de mer Blanche... * O dar paskui - Baltosios jūros pliažai
Quelques photos pour vous. Admirez la beauté du Nord, du vrai.

Bonjour, la Blanche ! * Sveika, Baltoji !

Cailloux multicolores * Spalvoti akmenéliai

La pluie arrive * Lietus pareina

Coucher du soleil * Vienas toks saulélydis

Calme * Ramybé
Les rochers qui entrent dans la mer * Uolétas krantas

Un autre coucher du soleil * Kitas saulélydis

Tour de pierres en construction * Statom akmenų bokštą

Sommeil sous une tente dans la nature est le meilleur * Miegas palapinéje gamtoje yra pats saldžiausias

et encore une tour, sous le soleil couchant * Ir dar vienas bokštas, jau saulélydžio šviesoje
Admirateurs de la nature sauvage * Laukinés gamtos mylétojai

Et encore une photo; c'est moi et Vily dans le bateau :) * Ir dar viena foto, čia mudu su Viliu valtyje :)

Juste devant le village Pongoma, dans mer il y a une île qui s'appelle Shong. Elle est assez grande, les touristes qui y passent en canoës,  l'aiment beaucoup. Nous sommes allés la visiter en bateau, après 4 années d'absence... Et nous avons y trouvée une nouveauté ! Un tronc d'arbre desséché serve d'un panneau des directions. On y cloue toute sorte de petits écriteaux avec les noms de villes, d'où sont venus les touristes. Des petites planches, des branches, des vieilles pagaies des canoës cassées - tout est bon pour écrire le nom de la ville. Sur la photo plus bas vous pouvez voir ce tronc, il y a pas mal de villes inscrites. Ce sont  les villes plutôt russes: Moscou, St.-Pétersbourg, Saratov, Tula et beaucoup autres.... Il y a aussi les villes étrangères: Kiev, Kharkiv (Ukraine).. Minsk, Vitebsk (Bielorussie).. On a trouvé même Riga, tout en haut - la capitale de Lettonie. Pas de villes lituaniennes, ni françaises, aucune ! Il fallait absolument corriger ça parce que nous, mon mari et moi, ça faisait la quatrième fois en tout que nous sommes venus à Pongoma, et pour la deuxième fois, nous avons posé nos pieds sur cette île de Shong. Nous avons accroché un écriteau avec le nom de Bordeaux.

Un tronc d'arbre desséché qui serve comme accrochage des panneaux avec les noms des villes* Nudžiūvęs medis, ant kurio turistai kabina lenteles su vardais miestų, iš kurių jie atvyko.

Voilà, le nom de Bordeaux est accroché. Avec l'année 2014 et le logo, s'il vous plait. Maintenant, il faudra y aller voir un de ces jours s'il y est toujours. * Ir štai, Bordo vardas pakabintas. Su metais ir su miesto emblema. Kada nors reikés nuvažiuoti patikrinti, ar tebekaba.

Nous avons passés des très bons moments là bas. Nos amis sont des gens formidables, nous avons campé ensemble dans la nature sauvage, nous sommes allés pêcher, se promener en bateau à la mer, nous avons chanté autour d'un feu du camp allumé... Moi, j'ai pas perdu de temps: j'ai dessiné, j'ai beaucoup écrit dans mon moleskine, j'ai construit des tours de pierres en équilibre, j'ai fait plein de photos. Je vous raconte tout ça pour qu'envie de voyager vous ne quitte pas. Le monde est si beau, si vaste, si plein de surprises. Voyage est une source d'inspiration inépuisable.

***********************************************************************************

Tęsiu pasakojimą.
Tai štai, išéjome iš to įdomaus restorano, išsitraukéme šiltus megztinius, apsirengéme. O kaipgi kitaip: kuo giliau į Šiaurę, tuo šalčiau. Grįžome į trasą St. Peterburgas-Murmanskas. Kelio kokybé labai maloniai stebino, nes prieš 4 metus, kai įvažiavome į jį iš Suomijos pusés, tai jo būklé buvo visai kitokia. Asfaltas buvo kauburiuotas, išdaužytas, būdavo, kad juo važiuojantys sunkvežimiai virsdavo nuo kratymo, bešokinėdami per duobes. O dabar - malonumas važiuoti. Tiesa, kelias tik dviejų juostų, bet šiems kraštams tai jau tikrai didžiulis pasiekimas. Šitaip smagiai lékdami, sustodami tik įsipilti benzino, gérédamiesi tundros vaizdais, skaitéme miestų ir kaimų, ežerų ir upių pavadinimus, stebéjomés ir grožéjomés jais. Tik įsiskaitykite į jų poeziją, garsiai tardami: Kondopoga, Končezero, Medvežjegorsk, Kostomukša, Kandalakša... Uroksa, Ussuna, Kalevala... Kai kurie skamba labai jau suomiškai, ar ne ?..

Pagaliau privažiavome posūkį į Kemę, į rajono centrą, nuo kurio iki Pongomos belieka vos šimtelis kilometrų. Pasukome į tą Kemę, nes man labai rūpéjo pamatyti medinę jos cerkvę. Prieš 4 metus, kai čia buvome paskutini kartą, ji visa buvo pastoliuose, atseit restauruojama. Tie pastoliai ten stovéjo jau dešimtmečius, jau net trūnyti pradéjo. Kai atvažiavome šiemet, tai labai maloniai buvome nustebinti: jokių pastolių, jokių surūdijusių spynų ant vartų. Cerkvé stovi atrestauruota, kiemo vartai atidaryti - prašom eiti ir lankyti. Aišku, kad tokios progos nepraleidome, iškart įlindome ir į kiemą, ir į pačią cerkvę. Mus pasitiko moterélé-prižiūrétoja, liepé man skarutę užsirišti. Laimei, turéjau šilkinį šalikélį ant kaklo. Juk pravoslaviškos taisyklés reiklauja moterims dengtis galvas. Toji moterélé mus pavedžiojo, papasakojo cerkvés istoriją... dalį jau buvome girdéję anksčiau. Dabar šioje cerkvéje, kuri vadinasi Uspenskij Sobor, nuolat vyksta pamaldos, nors vidus dar ir nebaigtas restauruoti. Buvo įdomu.
Paskui prasiéjom po parduotuves, supirkom kalną maisto, nes Pongomoje mūsų lauké didžiulé kompanija, o vietiné parduotuvélé labai jau vargana. 
Po klaikaus kratymosi paskutiniais kilometrais pagaliau atvažiavome. Šuo buvo laimingas, galédamas išlipti ir pabégioti. Mes irgi jautémés lyg apgirtę ar lyg jūros liga susirgę. Bet gamtos grožis, grynas ir šaltas oras bei maloni draugija labai greitai išvaiké visą nuovargį.
Nuostabi savaité prabégo lyg sapnas. Plaukém į žvejybą jūroje, nakvojome palapinése, dainavome sédédami aplink laužą, užkurtą vietoje, kur aplink dešimtimis kilometrų néra né gyvos dvasios. Kalbéjomés ir ginčijomés, daug juokémés... tiesiog mégavomés buvimu kartu su senais gerais draugais. Laukiné gamta nuteikia poilsiui, kūrybai, meditacijai. Daug rašiau ir piešiau į savo moleskiną, stačiau akmeninius bokštus, rinkau kriaukleles ir akmenélius, daug fotografavau... ir visą laiką ilséjausi. 
Vienoje iš salų, esančių jūroje prieš kaimą, radome medį-stulpą, ant kurio praplaukiantys turistai kabina lenteles su miestų, iš kurių jie atvyko, pavadinimais. Tos salos vardas yra Šongas, ją labai mégsta visokie baidarininkai.  Pries 4 metus to stulpo dar nebuvo. Perskaitéme daugybę rusiškų miestų pavadinimų: Maskva, Piteris, Tula, Saratovas ir galybé kitų. Taip pat Kijevas, Charkovas. Minskas, Vitebskas... Net Rygą radome kažkur aukštai prikaltą. Ir né vieno lietuviško, né vieno prancūziško pavadinimo ! Nutaréme pakabinti bent Bordo vardą, nes tik vieną lentukę tam tinkamą radome. Bordo vis tik toliau negu Vilnius ;) Sekantį kartą, kai važiuosime patikrinti, ar mūsų lentelé tebekabo, nusivešime pasiruošę ir Vilniaus vardą. Būtinai nusivešime.
Kodél aš visa tai rašau, kodél pasakoju apie savo keliones ? Tam, kad noras keliauti neapleistų nei manęs pačios, nei Jūsų. Pasaulis toks gražus, toks didelis ir įdomus, toks pilnas siurprizų. O kelionés - tai neišsenkantis visokių įkvépimų šaltinis. 
Ačiū Jums, kad skaitéte.

2 commentaires:

  1. Merci Ilona, de partager avec nous tes aventures là-bas au loin ...
    A défaut de pourvoir voyager "en vrai", au moins avec tes récits et tes photos, tu nous donnes la sensation que le monde est à portée de nos mains et de nos yeux ...
    Bon dimanche à toi :) !

    RépondreSupprimer
    Réponses
    1. Merci Sabine ! Ravie de te "voir" ici :) Ton petit mot me fait vraiment plaisir.

      Supprimer