inspirations -- įkvėpimai: Shong le cheval * Žirgas vardu Šongas

16 décembre 2014

Shong le cheval * Žirgas vardu Šongas

Lettre d'amour pour chocolat, que j'ai promise l'autre jour, va attendre un tout petit peu.
Mais moi, je ne peux plus attendre, je peux pas me taire parce que je suis fière de mon travail ! Je viens de finir un superbe cheval qui va s'appeler Shong. Il est tout à fait différent des autres, il est très spécial.
Pourquoi Shong ? Parce que la pièce en métal rouillé qui fait la carcasse de cet cheval, je l'ai trouvé sur île de Shong en Carélie.
Petit rappel de mon voyage: Voyage au Nord, la suite * Kelioné į Šiaurę, tęsinys . Dans cet article je n'ai pas parlé de mes trouvailles bizarres. Bien sur, j'ai trouvé des jolis galets, des coquillages, du bois flotté... mais aussi, en cherchant où il faudra marquer le nom de Bordeaux, j'ai trouvé les pièces en métal rouillé. Un énorme clou et un autre morceau, lourd et tordu celui-là. Ce dernier, je l'ai tourné et retourné dans mes mains, je l'ai regardé de tous les cotés. Et j'ai décidé: il faut le prendre. Je sais pas encore comment, mais je vais l'utiliser pour un de mes chevaux.
Quatre mois sont passés, et mon cheval est enfin là. Hier, lundi 15 décembre 2014, j'ai enfumé ce animal beau et fort, parce que les émaux, à mon avis, lui ne convient pas. Il fallait le laisser naturel, un peu "vieilli" par la fumée. Admirez mon beau Shong.

***********************************************************************************

Anądien žadétasis meilés laiškas šokoladui turés truputį palaukti, nes skubiai noriu pasakyti kai ką kita. Negaliu ilgiau tyléti, nes labai didžiuojuosi pabaigtu darbu, labai džiaugiuosi naujuoju savo žirgu Šongu. Jis ypatingas, jis labai skiriasi nuo visų anksčiau mano nulipdytų arklių. Kodél jis Šongas ? Todél, kad jo karkasą, tokį surūdijusio lenkto metalo gabalą, vasarą radau Šongo saloje Karelijoje.
Priminsiu apie savo kelionę: Voyage au Nord, la suite * Kelioné į Šiaurę, tęsinys . Tame straipsnelyje aš nepasakojau apie visokius keistus radinius. Aišku, radau gražių akmenélių, kriauklelių, radau taipogi jūros išplautų ir išbalintų, nugludintų medžio gabalélių... Bet dar, beieškodama ant ko galéčiau užrasyti Bordo vardą, radau ir metalinių daiktų, tokių surūdijusių, pagyvenusių ir labai įdomių savo forma bei tekstūra. Visų pirma, radau didžiulę storą vinį sulig delnu, ir prigriebiau ją - o gal ji iš kokio senovinio burlaivio iškrito ?... Paskui dar aptikau labai keistą, tokį lenktą metalo gabalą, tokį sunkų ir nesuprantamą, neaišku, kas tai per dalis ir kur ji tinkama. Ilgai varčiau ją rankose, sukinéjau, žiūrinéjau ir šiaip ir taip, ir nusprendžiau: jamam. Tada dar nežinojau kaip, bet žinojau, kad tikrai panaudosiu tą daiktą vienam iš savo žirgų gaminti.
Praéjo keturi ménesiai, ir štai mano žirgas baigtas. Vakar, gruodžio 15-ją, aš aprūkiau dūmuose šį stiprų ir gražų gyvulį. Manau, kad jokia glazūra, jokia ryški spalva jam nebūtų tikusi. Jį reikéjo palikti natūralų, kiek "pasendintą" dūmais. Prašau pasigéréti manuoju Šongu.