Shong le cheval * Žirgas vardu Šongas

Lettre d'amour pour chocolat, que j'ai promise l'autre jour, va attendre un tout petit peu.
Mais moi, je ne peux plus attendre, je peux pas me taire parce que je suis fière de mon travail ! Je viens de finir un superbe cheval qui va s'appeler Shong. Il est tout à fait différent des autres, il est très spécial.
Pourquoi Shong ? Parce que la pièce en métal rouillé qui fait la carcasse de cet cheval, je l'ai trouvé sur île de Shong en Carélie.
Petit rappel de mon voyage: Voyage au Nord, la suite * Kelioné į Šiaurę, tęsinys . Dans cet article je n'ai pas parlé de mes trouvailles bizarres. Bien sur, j'ai trouvé des jolis galets, des coquillages, du  bois flotté... mais aussi, en cherchant où il faudra marquer le nom de Bordeaux, j'ai trouvé les pièces en métal rouillé. Un énorme clou et un autre morceau, lourd et tordu celui-là. Ce dernier, je l'ai tourné et retourné dans mes mains, je l'ai regardé de tous les cotés. Et j'ai décidé: il faut le prendre. Je sais pas encore comment, mais je vais l'utiliser pour un de mes chevaux.
Quatre mois sont passés, et mon cheval est enfin là. Hier, lundi 15 décembre 2014, j'ai enfumé ce animal beau et fort, parce que les émaux, à mon avis, lui ne convient pas. Il fallait le laisser naturel, un peu "vieilli" par la fumée. Admirez mon beau Shong.

***********************************************************************************

Anądien žadétasis meilés laiškas šokoladui turés truputį palaukti, nes skubiai noriu pasakyti kai ką kita. Negaliu ilgiau tyléti, nes labai didžiuojuosi pabaigtu darbu, labai džiaugiuosi naujuoju savo žirgu Šongu. Jis ypatingas, jis labai skiriasi nuo visų anksčiau mano nulipdytų arklių. Kodél jis Šongas ? Todél, kad jo karkasą, tokį surūdijusio lenkto metalo gabalą, vasarą radau Šongo saloje Karelijoje.
Priminsiu apie savo kelionę: Voyage au Nord, la suite * Kelioné į Šiaurę, tęsinys . Tame straipsnelyje aš nepasakojau apie visokius keistus radinius. Aišku, radau gražių akmenélių, kriauklelių, radau taipogi jūros išplautų ir išbalintų, nugludintų medžio gabalélių... Bet dar, beieškodama ant ko galéčiau užrasyti Bordo vardą, radau ir metalinių daiktų, tokių surūdijusių, pagyvenusių ir labai įdomių savo forma bei tekstūra. Visų pirma, radau didžiulę storą vinį sulig delnu, ir prigriebiau ją - o gal ji iš kokio senovinio burlaivio iškrito ?... Paskui dar aptikau labai keistą, tokį lenktą metalo gabalą, tokį sunkų ir nesuprantamą, neaišku, kas tai per dalis ir kur ji tinkama. Ilgai varčiau ją rankose, sukinéjau, žiūrinéjau ir šiaip ir taip, ir nusprendžiau: jamam. Tada dar nežinojau kaip, bet žinojau, kad tikrai panaudosiu tą daiktą vienam iš savo žirgų gaminti.
Praéjo keturi ménesiai, ir štai mano žirgas baigtas. Vakar, gruodžio 15-ją, aš aprūkiau dūmuose šį stiprų ir gražų gyvulį. Manau, kad jokia glazūra, jokia ryški spalva jam nebūtų tikusi. Jį reikéjo palikti natūralų, kiek "pasendintą" dūmais. Prašau pasigéréti manuoju Šongu.

Shong le cheval * Žirgas vardu Šongas

Shong le cheval * Žirgas vardu Šongas

Shong le cheval * Žirgas vardu Šongas

P.S. pour les gourmands: chocolat, c'est pour demain ;)
P.S. smaližiams: šokoladas - rytoj ;)

Chevaux du feu * Ugnies žirgai

Bonjour.
Je vous présente mes deux nouveaux chevaux que j'ai cuit lundi dernier. J'en suis fière parce que ils sont vraiment très beaux. Le mois de décembre commence à manquer des couleurs chaudes, c'est pour ça que j'ai choisi pour les robes de mes chevaux les émaux rouges et oranges, les motifs baroques et festifs. Les fêtes de fin d'année approchent rapidement, dans la tête trottent les idées extraordinaires... Tout est sur les photos plus bas.

le tout début * pati pradžia

séchage et photos "artistiques" :) * džiovinimas ir "meniné" fotosesija :)

cheval et son ombre * žirgas ir jo šešélis

deuxième cheval * antrasis žirgas

les deux ensemble * abu kartu

admirez les textures de robes * prašau pasigrožéti kailio tekstūromis

admirez les textures de robes * prašau pasigrožéti kailio tekstūromis

Voulez-vous que je raconte une petite anecdote ? Ca c'est passé pendant la cuisson de ces chevaux du feu. Alors voilà: la température monte, je m'approche plus près de trou dans le paroi de four pour mieux voir la couleur de pièces qui sont dans le four. Bien sur, j'ai un pyromètre, je connais ma température mais de temps en temps j'aime jeter un coup d'oeil rapide à l'intérieur pour évaluer l'état des émaux. Quand les pièces commencent à briller, ça veut dire que l'émail se transformé et que la cuisson peut prendre la fin. Donc, je m'approche du trou, je regarde les pièces et tout d'un coup - pchcht ! - mes cheveux brûlent. Ohmondieu, j'arrache et je jette une poignée de mes cheveux brûlés par terre. Du coup, j'avais pas de temps de m'apitoyer sur mon sort, j'avais les pièces à défourner. C'est seulement en rentrant chez moi et en me regardant dans une glace j'ai vu l'état de ma coiffure... Il m'a manqué un gros morceau de ma frange ! Mais bon, heureusement, j'ai pas brûlé mes cils. Parce que le mascara tient pas sur les cils brûlés. Pendant les fêtes j'aurai une coiffure étrange et asymétrique mais au moins, comme ça on verra mieux mes cils longs et bien maquillés :)

Un de ces jours il me faudra regarder toutes les photos de chevaux, prises cette année, et les compter tous. Parce que je ne sais plus combien j'en ai fait en tout, j'ai perdu le compte. Les uns étaient vendus, les autres offerts, j'en ai 4 qui sont exposés dans une galerie en ce moment; quelques uns se reposent sur mes étagères, et j'en ai aussi ceux qui sont dans l'atelier et attendent les cuissons... Ouf. Dans un article prochain je vais le faire et ensemble, nous aurons le plaisir de les revoir.  A bientôt !

***********************************************************************************

Laba diena visiems.
Noriu papasakoti apie du žirgelius, kuriuos išsidegiau visai neseniai, praéjusį pirmadienį. Noriu paprasčiausiai pasigirti, nes manau, kad man jie tiesiog nusiseké. 
Gruodis toks tamsus ir nejaukus ménuo, jau ima trūkti šiltų spalvų, todél nusprendžiau savo arklelius glazūruoti raudonomis ir oranžinémis, tokiomis ugninémis glazūromis. Papuošti juos šventiniais barokiniais motyvais. Metų pabaigos šventés neišvengiamai artéja, galvoje renkasi ir stumdosi visokios nekasdienés mintys. Išdidžiai manau, kad mano sumanymas pavyko. Nuotraukas matéte ? Na ir kaip, ar sutinkate su manimi, kad šie žirgai tikrai puikūs ?
Beje, papasakosiu anekdotą. Tai įvyko bedegant ugninius žirgus.
Prikišau galvą per arti krosnies angos, pro kurią matosi joje degami dalykai ir karštas oras eina. Tik pažiūrėt norėjau, iki kokio raudonumo įkaito degami daiktai. Savaime suprantama, turiu pirometrą,  temperatūrą celsijais jis man kuo puikiausiai parodo. Bet karts nuo karto mégstu žvilgteléti pro jau minétą angą ir įvertinti glazūros būklę: kai ji ima blizgéti, tai reiškia, kad glazūra išsilydé ir degimas eina į pabaigą. Tai va, prikišau tą savo nelaimingą galvą per arti, ir staiga tik pšššššt! - ir nusvilo mano kirpčių kuokštas. Didelis, sakyčiau, kuokštas, net gaila pasidarė. Numečiau ant grindų trupančią ir svilėsiais dvokiančią plaukų saują. Neturėjau daugiau laiko savęs gailėtis, spėjau pamiršti. Grįžau namo, žvilgt į veidrodį, vajėzustumarija. Daug ir kreivai kirpti teks. Bet gerai, kad nors blakstienų nenusvilau. Nes ant nusvilusių blakstienų tušas nesilaiko, o iki švenčių jos nespėtų ataugti. Teks per šventes būt su kreivais kirpčiais, bet užtat per tokius geriau matysis ilgos ir juodos blakstienos. 
Draugai mane guodé: nér to blogo, kad neišeitų į gera. Jau išsikirpau skylę kaktoj, jau ir mieste su pažįstama buvau susitikusi, kuri pagyré mano naują "modernią ir asimetrišką", kaip ji išsireišké, plaukuoseną. Štai ką pasakysiu: Ugniniai Žirgai atsiémé savo ugninę duoklę. Labai nenusimenu: plaukai ataugs, o žirgai liks.
Vieną gražią dieną, jau greitai, teks man atsisést prie kompo, atsidaryti šių metų nuotraukų galeriją ir susiskaičiuoti visus arklius. Nes nebežinau, kiek aš jų prigaminau, pamečiau skaičių. Vieni žirgai jau parduoti, kiti padovanoti; šiuo metu vienoje galerijoje eksponuojami 4, keli tupi ant mano lentynų, dar keli džiūva ir laukia degimo dirbtuvéje... Jau greitai surankiosiu tas nuotraukas, ir visi drauge mes dar sykį jas apžiūrésime, ir suskaičiuosime. Iki !