Nombre total de pages vues

Affichage des articles dont le libellé est Russie. Afficher tous les articles
Affichage des articles dont le libellé est Russie. Afficher tous les articles

30 octobre 2014

Voyage au Nord, la suite * Kelioné į Šiaurę, tęsinys

... la suite de mon von voyge.
Nous avons quitté ce restaurant fort intéressant, nous avons sorti nos pulls - eh oui, il faisait de plus en plus frais et après, nous nous sommes retournés sur cette longue route St.-Pétersbourg - Mourmansk. D'ailleurs, la qualité de route était excellente. Il y a 4 ans, elle était dans un tel état ... je vous dis pas. Les travaux ont été faits, et tant mieux. On a roulé assez vite, en s'arrêtant seulement pour refaire le plein, en admirant les paysages de toundra en en lisant les noms des villes et des rivières, fort curieux; ils sonnent bizarre aux nos oreilles :) Par exemple, essayez de lire ça: Kondopoga, Kontchezero, Medvejiegorsk, Kostomuksha, Kandalaksha,... Uroksa, Ussuna, Kalevala... Certains noms sont plutôt finlandais, n'est-ce pas.
Nous avons quitté la route principale pour aller dans la ville Kem . Je voulais visiter une très vieille église orthodoxe, faite entièrement en bois. Pour voir, comment elle allait maintenant. Parce que il y a 4 années de ça (oui, nous sommes passés par là il y a 4 ans;)) , elle était en restauration éternelle, toute entourée par les échafaudages, et on nous a raconté que ça a duré pendant des années, les échafaudages ont failli de pourrir à cause de lenteur des travaux. Et là - miracle. Plus d'échafaudages, plus de cadenas rouillés sur le portail. On pouvait même y entrer ! Avec mon mari, nous n'avons pas raté l'occasion.

Eglise orthodoxe qui s'appelle Uspenskyi Sobor, de 17-me, bâtie sans un clou en métal. * Cerkvé Uspenskij Sobor, pastatyta be metalių vinių 17-me amžiuje.
Uspenskyi Sobor, la cour * Vidinis Kemés cerkvés kiemas
A l'intérieur de l'église orthodoxe, vieilles icônes * Cerkvés viduje, senosios ikonos.

A l'intérieur de l'église orthodoxe, vieilles icônes. Ici, on célèbre les messes, même si les travaux de restauration d'intérieur ne sont pas encore finis. * Cerkvés viduje, senosios ikonos. Reguliariai dabar čia vyksta pamaldos, nors vidus dar nebaigtas restauruoti

Voilà notre ligne d'arrivée. Il nous reste que 44 km, mais nous savons d'avance que ça va nous prendre 2 heures: les routes en Russie ne sont pas mesurées en kilomètres, mais en temps qui est nécessaire pour les parcourir. Cette route est épouvantable: des trous et des bosses, des grosses pierres, des troncs d'arbres et des flaques profondes. La vitesse recommandée est de 40 km/h mais réellement on ne peut rouler que à 20 km/h si on veut pas perdre les roues. Je veux même pas imaginer comment les gens roulent en automne et au printemps... Par contre, l'hiver - ça va :) * Štai ji, finišo tiesioji. Mums lieka tik 44 km pravažiuoti, bet mes jau žinom, kad Rusijoje kelio ilgis matuojamas ne kilometrais, o laiku, praleistu įveikiant tuos kilometrus. Tuos varganus 44 km mes važiuosim kokias dvi valandas, nes kelio kokybé yra siaubinga: duobés ir kauburiai, klastingos balos, akmenys ir mediniai rąstai, kyšantys iš kelio... Rekomenduojamą greitį matote ant ženklo, bet realiai tenka vaziuoti vos 20 km/val. , jei nenorite pamesti ratų. Net baisu pagalvoti, kaip žmonés čia važinéja rudenį ir pavasarį. O va žiemą tai jau gerai; žiemą mes čia vienąsyk jau buvom ir matém, kad gerai :)

Enfin arrivés !! Voilà Pongoma. après ces derniers kilomètres de secousses horribles, nous avons sortis de notre voiture en chancelant, comme si nous étions ivres où comme si nous avions le mal de mer... Le chien aussi :)

Voilà Pongoma ! Le village est situé sur l''estuaire de rivière qui verse ses eaux rapides dans la mer Blanche. ICi, la marée basse. * Pongoma ! Kaimas išsidéstęs upés Pongomos, nešančios greitus ir švarius savo vandenis į Baltąją jūrą, žiotyse. Nuotraukoje - atoslūgis.

Nous sommes arrivés et tout de suite partis visiter le village. Vily le chien était très content de pouvoir marcher et courir normalement après deux journées passées dans la voiture, et surtout - après ces 44 derniers kilomètres de galère. * Atvažiavome ir nuéjome apžiūréti kaimo. Šuo Vilis buvo labai laimingas, galédamas vél vaikščioti ir bégioti po dviejų dienų, praleistų mašinoje, ir ypač - po paskutinių 44 kilometrų klaikaus kratymo :)

Puis, les plages de mer Blanche... * O dar paskui - Baltosios jūros pliažai
Quelques photos pour vous. Admirez la beauté du Nord, du vrai.

Bonjour, la Blanche ! * Sveika, Baltoji !

Cailloux multicolores * Spalvoti akmenéliai

La pluie arrive * Lietus pareina

Coucher du soleil * Vienas toks saulélydis

Calme * Ramybé
Les rochers qui entrent dans la mer * Uolétas krantas

Un autre coucher du soleil * Kitas saulélydis

Tour de pierres en construction * Statom akmenų bokštą

Sommeil sous une tente dans la nature est le meilleur * Miegas palapinéje gamtoje yra pats saldžiausias

et encore une tour, sous le soleil couchant * Ir dar vienas bokštas, jau saulélydžio šviesoje
Admirateurs de la nature sauvage * Laukinés gamtos mylétojai

Et encore une photo; c'est moi et Vily dans le bateau :) * Ir dar viena foto, čia mudu su Viliu valtyje :)

Juste devant le village Pongoma, dans mer il y a une île qui s'appelle Shong. Elle est assez grande, les touristes qui y passent en canoës,  l'aiment beaucoup. Nous sommes allés la visiter en bateau, après 4 années d'absence... Et nous avons y trouvée une nouveauté ! Un tronc d'arbre desséché serve d'un panneau des directions. On y cloue toute sorte de petits écriteaux avec les noms de villes, d'où sont venus les touristes. Des petites planches, des branches, des vieilles pagaies des canoës cassées - tout est bon pour écrire le nom de la ville. Sur la photo plus bas vous pouvez voir ce tronc, il y a pas mal de villes inscrites. Ce sont  les villes plutôt russes: Moscou, St.-Pétersbourg, Saratov, Tula et beaucoup autres.... Il y a aussi les villes étrangères: Kiev, Kharkiv (Ukraine).. Minsk, Vitebsk (Bielorussie).. On a trouvé même Riga, tout en haut - la capitale de Lettonie. Pas de villes lituaniennes, ni françaises, aucune ! Il fallait absolument corriger ça parce que nous, mon mari et moi, ça faisait la quatrième fois en tout que nous sommes venus à Pongoma, et pour la deuxième fois, nous avons posé nos pieds sur cette île de Shong. Nous avons accroché un écriteau avec le nom de Bordeaux.

Un tronc d'arbre desséché qui serve comme accrochage des panneaux avec les noms des villes* Nudžiūvęs medis, ant kurio turistai kabina lenteles su vardais miestų, iš kurių jie atvyko.

Voilà, le nom de Bordeaux est accroché. Avec l'année 2014 et le logo, s'il vous plait. Maintenant, il faudra y aller voir un de ces jours s'il y est toujours. * Ir štai, Bordo vardas pakabintas. Su metais ir su miesto emblema. Kada nors reikés nuvažiuoti patikrinti, ar tebekaba.

Nous avons passés des très bons moments là bas. Nos amis sont des gens formidables, nous avons campé ensemble dans la nature sauvage, nous sommes allés pêcher, se promener en bateau à la mer, nous avons chanté autour d'un feu du camp allumé... Moi, j'ai pas perdu de temps: j'ai dessiné, j'ai beaucoup écrit dans mon moleskine, j'ai construit des tours de pierres en équilibre, j'ai fait plein de photos. Je vous raconte tout ça pour qu'envie de voyager vous ne quitte pas. Le monde est si beau, si vaste, si plein de surprises. Voyage est une source d'inspiration inépuisable.

***********************************************************************************

Tęsiu pasakojimą.
Tai štai, išéjome iš to įdomaus restorano, išsitraukéme šiltus megztinius, apsirengéme. O kaipgi kitaip: kuo giliau į Šiaurę, tuo šalčiau. Grįžome į trasą St. Peterburgas-Murmanskas. Kelio kokybé labai maloniai stebino, nes prieš 4 metus, kai įvažiavome į jį iš Suomijos pusés, tai jo būklé buvo visai kitokia. Asfaltas buvo kauburiuotas, išdaužytas, būdavo, kad juo važiuojantys sunkvežimiai virsdavo nuo kratymo, bešokinėdami per duobes. O dabar - malonumas važiuoti. Tiesa, kelias tik dviejų juostų, bet šiems kraštams tai jau tikrai didžiulis pasiekimas. Šitaip smagiai lékdami, sustodami tik įsipilti benzino, gérédamiesi tundros vaizdais, skaitéme miestų ir kaimų, ežerų ir upių pavadinimus, stebéjomés ir grožéjomés jais. Tik įsiskaitykite į jų poeziją, garsiai tardami: Kondopoga, Končezero, Medvežjegorsk, Kostomukša, Kandalakša... Uroksa, Ussuna, Kalevala... Kai kurie skamba labai jau suomiškai, ar ne ?..

Pagaliau privažiavome posūkį į Kemę, į rajono centrą, nuo kurio iki Pongomos belieka vos šimtelis kilometrų. Pasukome į tą Kemę, nes man labai rūpéjo pamatyti medinę jos cerkvę. Prieš 4 metus, kai čia buvome paskutini kartą, ji visa buvo pastoliuose, atseit restauruojama. Tie pastoliai ten stovéjo jau dešimtmečius, jau net trūnyti pradéjo. Kai atvažiavome šiemet, tai labai maloniai buvome nustebinti: jokių pastolių, jokių surūdijusių spynų ant vartų. Cerkvé stovi atrestauruota, kiemo vartai atidaryti - prašom eiti ir lankyti. Aišku, kad tokios progos nepraleidome, iškart įlindome ir į kiemą, ir į pačią cerkvę. Mus pasitiko moterélé-prižiūrétoja, liepé man skarutę užsirišti. Laimei, turéjau šilkinį šalikélį ant kaklo. Juk pravoslaviškos taisyklés reiklauja moterims dengtis galvas. Toji moterélé mus pavedžiojo, papasakojo cerkvés istoriją... dalį jau buvome girdéję anksčiau. Dabar šioje cerkvéje, kuri vadinasi Uspenskij Sobor, nuolat vyksta pamaldos, nors vidus dar ir nebaigtas restauruoti. Buvo įdomu.
Paskui prasiéjom po parduotuves, supirkom kalną maisto, nes Pongomoje mūsų lauké didžiulé kompanija, o vietiné parduotuvélé labai jau vargana. 
Po klaikaus kratymosi paskutiniais kilometrais pagaliau atvažiavome. Šuo buvo laimingas, galédamas išlipti ir pabégioti. Mes irgi jautémés lyg apgirtę ar lyg jūros liga susirgę. Bet gamtos grožis, grynas ir šaltas oras bei maloni draugija labai greitai išvaiké visą nuovargį.
Nuostabi savaité prabégo lyg sapnas. Plaukém į žvejybą jūroje, nakvojome palapinése, dainavome sédédami aplink laužą, užkurtą vietoje, kur aplink dešimtimis kilometrų néra né gyvos dvasios. Kalbéjomés ir ginčijomés, daug juokémés... tiesiog mégavomés buvimu kartu su senais gerais draugais. Laukiné gamta nuteikia poilsiui, kūrybai, meditacijai. Daug rašiau ir piešiau į savo moleskiną, stačiau akmeninius bokštus, rinkau kriaukleles ir akmenélius, daug fotografavau... ir visą laiką ilséjausi. 
Vienoje iš salų, esančių jūroje prieš kaimą, radome medį-stulpą, ant kurio praplaukiantys turistai kabina lenteles su miestų, iš kurių jie atvyko, pavadinimais. Tos salos vardas yra Šongas, ją labai mégsta visokie baidarininkai.  Pries 4 metus to stulpo dar nebuvo. Perskaitéme daugybę rusiškų miestų pavadinimų: Maskva, Piteris, Tula, Saratovas ir galybé kitų. Taip pat Kijevas, Charkovas. Minskas, Vitebskas... Net Rygą radome kažkur aukštai prikaltą. Ir né vieno lietuviško, né vieno prancūziško pavadinimo ! Nutaréme pakabinti bent Bordo vardą, nes tik vieną lentukę tam tinkamą radome. Bordo vis tik toliau negu Vilnius ;) Sekantį kartą, kai važiuosime patikrinti, ar mūsų lentelé tebekabo, nusivešime pasiruošę ir Vilniaus vardą. Būtinai nusivešime.
Kodél aš visa tai rašau, kodél pasakoju apie savo keliones ? Tam, kad noras keliauti neapleistų nei manęs pačios, nei Jūsų. Pasaulis toks gražus, toks didelis ir įdomus, toks pilnas siurprizų. O kelionés - tai neišsenkantis visokių įkvépimų šaltinis. 
Ačiū Jums, kad skaitéte.

29 octobre 2014

Voyage au Nord * Kelioné į Šiaurę

L'autre jour, j'ai promis de raconter encore un de mes voyages d'été dernier. Cette fois je suis allée en Carélie. C'est quoi, cette Carélie, demandez-vous ? C'est un pays magnifique au nord de l'Europe, un pays de superbes lacs qui y sont très très nombreux, pays de merveilleuses forêts sauvages, des rivières rapides et propres... Carélie est divisée par deux: une partie, c'est la Finlande, et deuxième, c'est la Russie. Cette fois je suis allée en Russie. Notre but était le village sur le bord de la mer Blanche, il s'appelle Pongoma. De Bordeaux, ça ferait à peu près 4500 km.
On est partis de Vilnius en voiture, traversé le nord de Lituanie et l'est de Lettonie. Nos visas et autres papiers étaient en règle et un beau après-midi d'août nous sommes entrés en Russie. Nous avons traversé la région de ville Pskov, puis  Luga. Nous avons passé la nuit dans un petit et miteux hôtel à Kirovsk, une trentaine de kilomètres à l'est de Saint-Pétersbourg sur la berge du fleuve Neva. Petit déjeuner n'était pas servi dans cet hôtel, alors nous sommes partis très tôt à la recherche d'une cafeteria sur un aire de repos, par exemple. Et c'était pas facile à trouver ! Ni aire du repos convenable, ni cafeteria non plus.
Après avoir parcouru dizaines et dizaines des kilomètres enfin nous avons trouvé un restaurant dans le village, le "Fermier", avec une boulangerie à coté. Et là... j'ai trouvé une exposition des céramiques locales, plein d'animaux empaillés sur les murs et un intérieur somptueux :) Admirez, svp.

Intérieur du restaurant "Le Fermier" dans le village Domojirovo, sur la route Saint-Pétersbourg - Mourmansk. * Restorano "Fermeris" interjeras, kaimas Domožirovo, kažkur ant kelio St.-Peterburgas - Murmanskas.
Set de table. Il est marqué: "Chers invités, soyez les bienvenus, ici vous avez les confitures et les compotes maison, faits des baies sauvages, vous pouvez gouter le lait et le pain frais, les recettes russes anciennes..." Sympa. Mais leur café était... comment dire ? Soluble :( Tout simplement infect. Mais c'est pas de leur faute, c'est pas un pays du café, la Russie ! * Ant stalo, vietoj staltiesélių - tokie štai reklaminiai "patiesaliukai". Daugelis jūsų rusiškai skaitote, todél neversiu, kas čia parašyta. O va jų kava tai... kaip čia švelniau pasakius ? Vienas žodis - tirpi. Kiti du žodžiai: labai neskani. Na bet tai ne jų kalté; Rusija gi ne kavos kraštas (patys žinote, ko ten kraštas), užsimané mat moterišké rusiško kaimo glūdumoj geros kavos! Dar ko.
Nous n'avons pas mangé ici par manque d'appétit. Les "pirojkis" russes avec du choux et du fromage blanc dedans ne sont pas mes préférés. Ni pour le petit déj, ni pour plus tard. J'ai bu ma tasse du cet café pas bon et les dames du restaurant m'ont fait visiter leur sales. D'abord, j'ai admiré les petites statuettes en céramique, faites par les artistes locaux. Pas mal du tout :) Ils rappellent les santons du Provence, n'est-ce pas ?

"santons" russes * rusiškos figūrélés


balalaîkas et Died Moroz - Père Noël russe * balalaikos ir Diedas Marozas


Et puis, quelques tasses, théières et autres bols :

théières et tasses * arbatinukai ir puodukai

adresse de potier * puodžiaus adresas

Simple, mais beau. A vrai dire, j'étais agréablement surprise par charmant accueil et par toute cette exposition de céramiques. Je peux dire, que j'ai beaucoup voyagé en Russie, et les restaurants et autres cafeterias, j'en ai vu pas mal. Celui-là sortait du lot. En pleine campagne, en plus. Bravo à tout le personnel !

Après ça, il nous restait encore plusieurs centaines de kilomètres à parcourir... Demain, je vais continuer à raconter.

***********************************************************************************

Anądien žadéjau parašyti apie savo kelionę į Šiaurę.
Tai štai, šių metų rugpjūtį buvome nukeliavę į Kareliją, į rusiškąją jos pusę. Tai jau ne pirmas, jau (mintyse suskaičiavau) koks ketvirtas mano žygis į tą puikųjį kraštą. Gamta - nuostabi. Kerintys laukiniai miškai, pelkés, sraunios švarios upés, tūkstančiai ežerų... Baltosios jūros uoléti krantai, baltosios naktys... Mūsų tikslas buvo kaimas Pongoma ant Baltosios jūros kranto, upés Pongomos žiotyse. Nuo Vilniaus apie 1600 km, o nuo Bordo tai ir visi 4500 km gautųsi. Laimei, mes išvažiavome būtent iš Vilniaus vieną gražų rugpjūčio rytą. Pervažiavome šiaurés Lietuvą, įriedéjome į Latviją, kirtome Daugpilį. Tyčia važiavome ne aplinkkeliu, o per miestą, nes noréjome pamatyti, kaip jis pasikeits, senokai mat nebuvome. Daugpilis statosi, gatvés perkastos, taisomos, tiesiami nauji tramvajaus bégiai. Smagu už braliukus, kad tvarkosi. Paskui per Rezeknę nuvarém link rus sienos. Pasienyje užtrukome gan ilgai, nors visi popieriai buvo tvarkoje: ir vizas turéjom, ir šuns dokumentus. A, pamiršau parasyti, kad ir mūsų korgis Vilis kartu keliavo. Tiesiog, kol visokias deklaracijas pildém, kol jas pasieniečiai skaité ir bagažinés turtą peržiūrinéjo, kol veterinaré šuniuką kalbino ir jo sveikatos pažyméjimą, rašytą arba prancūziškai, arba lietuviškai, bandé suprasti, tai ir praéjo geros 3 valandos... 
Galų gale įriedéjome į Rusijos teritoriją. Pervažiavome Pskovo "oblastį", paskui miestą Luga, paskui pora valandų prakiurksojome kažkur miškuose, nes susidaré milžiniškas kamštis dél taisomo tiltuko. Temstant aplinkkeliu apvažiavome St.Peterburgą ir apsinakvojom kažkokiame nusususiame viešbutélyje ant Nevos kranto, mieste Kirovske. Viešbutélis buvo toks varganas, kad net kavos pusryčiams nedavé. Anksti ryte sprukom iš ten, tikédamiesi kavos rasti kur nors pakeliui. "Не тут то было!" - pasakytų rusas :) Nei padorios poilsio aikštelés, nei tuo labiau kavinés toje trasoje Piteris-Murmanskas labai ilgai rasti nepavyko. Bet užtat kai jau radom, tai radom Perlą ! Su kepykléle šalia, su įmantriu interjeru, su keramikos ekspozicija. Jei kada nors tektų tąja trasa važiuoti, rekomenduoju: kažkur uz miesto Siasstroj yra toks kaimas Domožirovo. Tai va jame, dešinéje kelio puséje, ir rasite tą restoraną "Fermeris". Jei pusryčiams mégstate bandeles su kopūstais ir varške, jei norite malonaus ir démesingo, bet neįkyraus aptarnavimo rusiško kaimo viduryje - tai tas restoranas kaip tik jums. Nemažai esu keliavusi po Rusiją, mačiau daug restoranų ir kavinių. Šis buvo kitoks, ypatingas. Padavéja ir valytoja savo įstaiga labai didžiuojasi. Kai išgériau tą neskaniąją kavą, nors nieko ir nevalgiau (tie jų pirožki su kopūstais ir visokiom varškém - ne mano skrandžiui), jos apvedžiojo mane po visą restoraną, įleido pasigrožéti net banketine sale. Toks baisus kičas ten įrengtas, kad net gražus iš to baisumo :) įspūdį man paliko. Galiu tik pasakyti, kad personalas labai šaunus ir klientus tikrai šiltai pasitinka.

Po to mums dar liko daug daug šimtų kilometrų pravažiuoti... apie tai papasakosiu rytoj.

Salle de fêtes dans le restaurant "Le Femier", avec un blaireau mort sur la table ! * Restorano "Fermeris" banketų salé. Su Labai Plokšciu Barsuku, t.y. su barsuko iškamša ant stalo !

9 octobre 2012

Terre de Kamtchatka 5 .. Kamčiatkos žemé 5

Terre de sable noir et des cailloux volcaniques * Juodojo smélio ir vulkaninių akmenukų žemé
 Cinquième et dernier reportage sur mon voyage en Kamtchatka. Dans ce pays des volcans et geysers, dans la terre de feu et des eaux rapides, dans le pays de montagnes et des forêts très denses, dans le pays des ours et des saumons sauvages, dans la terre des déserts de sable noir et des cailloux volcaniques... Dans ce merveilleux pays des contrastes j'ai laissé une part de mon coeur. Parce que j'ai y rencontré une Nature belle et sauvage mais aussi des femmes et des hommes très chaleureux et accueillants, amoureux de leur merveilleux pays. Les hommes et les femmes qui partagent leur amour avec les visiteurs et n'hésitent pas à raconter et montrer la beauté de Kamtchatka à tous. J'espère que, même si c'est très loin, j'irai encore au moins une fois là-bas...
Le site d'internet de nos chers amis: http://www.kamchatka-sun.ru/  . Merci beaucoup !
Je laisse parler les images......

Pays des volcans et des eaux rapides * Vulkanų ir greitų vandenų kraštas
Pays des forêts denses * Tankiųjų miškų kraštas
Pays des ours sauvages * Laukinių meškų šalis
Pays des saumons * Lašišų šalis
Pays de tous les éléments * Visų stichijų žemé
Terre de fumée * Dūmų žemé
Terre des geysers chauds. * Karštųjų geizerių žemé
Pays des glaciers froids * Šaltųjų ledynų žemé
Terre de haute montagne * Aukštųjų kalnų šalis
Terre des trous profonds... * Giliųjų duobių žemé...
Terre des tous les vents, terre très inspirante (là, c'est ma petite installation sur la plage de mer d'Okhotsk..) * Visų véjų žemé, įkvepianti kūrybai (čia yra mano nediduké instaliacija ant juodojo Ochotsko pajūrio smélio).
******************************************************************
Tai yra penktas ir paskutinis reportažas iš mano kelionés į Kamčiatką.
Šioje vulkanų ir geizerių žeméje, šioje ugnies ir greitų vandenų, tankių miškų ir aukštų kalnų, laukinių meškų ir lašišų šalyje, juodo smélio dykumų ir vulkaninių akmenukų, šalto sniego ir karštų šaltinių žeméje... šioje nuostabioje kontrastų šalyje palikau aš dalelę savo širdies. Todél, kad radau ten beveik neliestą laukinę Gamtą, puikią savo neprieinamumu ir pavojingumu. Todél, kad sutikau ten gyvenančių labai gerų žmonių, be galo svetingų ir vaišingų, įsimyléjusių savo kraštą ir dosniai besidalinančių jo gérybémis, mielai pasakojančių apie jį ir rodančių jo grožybes. 
Štai nuoroda į mūsų mielujų draugų tinklalapį: http://www.kamchatka-sun.ru/.  Ačiū Jums! Большое спасибо!
Kad ir labai toli toji žemé, tikiuosi gal dar bent sykį ten nukakti... jei tik turésiu sveikatos, žinoma :)

Un bol d'oeufs de saumon préparés "po-kamtchatski". Ingrédients: 500g d'oeufs de saumons fraichement péchés , une pincée de sel fin, un oignon coupé en petits dés, bouquet de l'aneth frais et une cuillère à soupe d'huile de tournesol. Mélangez tout délicatement et... Bon Appétit :) * Dubenélis lašišų ikrų, paruoštų "po-kamčiatski". Sudedamosios dalys: 500g šviežių lašišų ikrų, išimtų iš ką tik pagautų žuvų; žiupsnis smulkios druskos, smulkiai pjaustytas svogūnas, krapai ir šaukštas saulégrąžų aliejaus. Sumaišykite viską atsargiai ir... Gero Apetito :)

2 octobre 2012

Terre de Kamtchatka 4 .. Kamčiatkos žemé 4

Sur cette terre de paradis et de l'enfer on a vu des geysers qui crachaient de la 'boue. C'est à dire, mes amis l'appelaient comme ça: de la boue. Pas moi. J'ai vu tout de suite que c'était de l'argile. Et tout de suite j'ai voulu l'essayer ! Comment c'est au toucher, comment ça se modèle ?... la céramiste est toujours cachée en moi, dans toutes les circonstances. Nous tous, on était d'accord sur une chose: c'est très beau à voir.
Dans l'endroit, appelé Datchnye Kliuchi - une petite vallée de geysers - c'était de l'argile bleue.

Argile bleue qui bouillonne dans un trou * Verdantis ir burbuliuojantis mélynasis molis
 Cette argile, cachée dans les trous, était chaude et très fine, très douce. Bien sur, j'ai pas osé de mettre mes mains dans les trous où ça bouillonnait, c'était trop dangereux. Mais de la gratter en surface - pourquoi pas ? Sous les doigts j'ai ressenti de la chaleur, argile était mole, ça glissait facilement. Soudain, les sensations de l'enfance m'envahirent. La joie de découverte avec les mains sales, c'est si beau et si agréable :)

En grattant la surface un peu, j'ai trouvé de l'argile bleue * Kiek pakrapščius siera pasidengusį paviršių, radau mélyno molio
J'ai ramassé une boule et essayé d'en faire quelque chose. Et là j'ai vu que c'était impossible ! Quand cette belle argile est mouillée, elle est très difficile à modeler, elle est trop collante. Quand elle sèche un peu, elle devient cassante, elle s'effrite... Donc, j'ai pas pu sculpter dedans. Mais j'ai essayé faire une petite tête de diable, en honneur à cet endroit qui fumait et sentait le soufre.

Est-ce que on peut voir la tête de diable dans mes mains ? la bouche grande ouverte, le nez qui pointe, les deux petites cornes ?... Difficile, n'est pas :) * Ar galima įžvelgti velniuko galva mano delne? Atdara burna, išsikisusia nosimi ir dviem ragiukais? Sunkoka tame molio gabale kažka pamatyti, ar ne :)
J'ai abandonné... Mais expérience restera dans ma mémoire et dans les photos :)
Une bonne semaine après ça, après autres aventures captivantes qui n'ont aucun lien avec l'argile (mais tout à fait intéressantes elles aussi !), nous nous sommes rendus dans un autre endroit, toujours au sud de Kamtchatka. Dans un village appelé Pauzhetka aussi il y a des geysers et les sources chaudes. Et la station géothermique. D'ailleurs, on a visité cette station. Une énorme et très vieille turbine qui datte des années 40 y fonctionne toujours. Elle était fabriquée dans une usine à Leningrad (maintenant Saint-Pétersbourg) qui à l'époque portait le nom de Staline... Un endroit vraiment curieux :)

Table d'information cloué sur la turbine à station thermale de Pauzhetka * Informaciné lentelé, prikalta ant turbinos geoterminéje Paužetkos stotyje
Un curieux endroit, cette station géothermique... une atmosphère tout à fait propice pour tourner les films surréalistes * Ta geoterminé stotis - įdomi vietelé. Ten tvyro tokia keista atmosfera, lyg žiūrétum siurrealistinį filmą ar netgi jame dalyvautum...

Mais revenons à notre argile. Voilà: pas loin de cette station on nous a montré quelques geyser qui crachent de la boue rouge. C'est un spectacle vraiment impressionnant. Des trous dans la terre qui fument... qui font le bruit sourd bleum-bleum-bleum... plouf-plouf-plouf... Ou qui font pshhhhhhhht !




Les trous fumants * Rūkstančios, garuojančios molio duobés
Argile recrachée et séchée forme les dessins incroyables, se fissure et se fendille * Išspjautas ir padžiūvęs molis formuoja gražius skilimus, "piešia" nuostabius ornamentus

Nos ombres sont déformées par les vapeurs des geyser * Mūsų šešélius deformuoja garai, kylantys iš geizerio
Plus près * Iš arčiau

Plus près * Iš arčiau

Plus près * Iš arčiau
Plus près * Iš arčiau
C'est pas beau, ça ?.. * Na, argi ne grožis?...
Les geysers de l'argile de Pauzhetka - c'est un endroit que j'ai adoré. Je voulais y rester pour pouvoir jouer avec cette terre rouge, belle et douce. J'en ai ramassé un morceau de deux kilos pour pouvoir sculpter quelque chose, si ce serait possible... Déjà au toucher cette terre rouge était différente de la bleue. Elle se malaxait beaucoup plus facilement, ne s'effritait pas.
Un grand merci aux deux jeunes hommes, aux deux Seriozhas. Un Seriozha qui vit et qui travaille à Pauzhetka, qui nous a montré cette beauté, et un autre Seriozha qui m'a aidé a porter ce morceau de terre jusqu'au notre campement. Merci les gars :) Sans vous je n'écrirai pas cet article.
Je remercie aussi Katia pour la vidéo.

Quand je ferrai quelque chose de cette terre que j'ai rapporté jusqu'au mon atelier, je écrirai encore et je vous montrerai les images.

********************************************************************

Toje rojaus ir pragaro žeméje, kaip minéjau, matéme besispjaudančių purvu geizerių. Bet purvas - tai kitiems. Manyje gyvenanti keramiké tuoj pat purve pamaté molį. Ir tuoj pat įsinoréjo išbandyti jį . Koks jis? Kaip modeliuojasi?... ką iš jo butų galima nulipdyti? Kitiems tai nerūpéjo, bet visi sutaréme dé šio reginio grožio.
Jau rašiau, kad vietovéje, vadinamoje Dačnyje Kliuči, radau mélyno molio. Tas molis ten viré giliose ir ne tokiose giliose vietose, skylése tiesiog. Kai kur jo buvo po kojomis. Pakrapščius pasiémiau gabalélį ir pabandžiau iš jo kažką padaryti.. Ehéé, ne taip jau ir lengva pasirodé! Mat tas molis, nors šiltas, be galo malonus liesti, slidus ir minkštas, buvo neįmanomas modeliuoti. Kol šlapias - labai lipnus, o padžiūvęs imdavo trupéti, lūžinéti... Pabandžiau nulipdyti kipšiuko galvą, šnipštas gavosi. Mečiau tą užsiémimą. Bet eksperimentas liko, liko toks kaip ir vaikystés įspūdis: atradimo džiaugsmas, jokios baimés išsimozoti ir daug juoko. Ir kelios nuotraukos.
Po geros savaités kitų nuotykių, ištikusių mus ir neturinčių nieko bendro su moliu, atvykome į kaimą vardu Paužetka. Ten taip pat yra geizerių ir šiltų šaltinių. Yra ir senutélé geoterminé stotis, kurioje vis dar sukasi 40-jų metų turbina, daryta tuometiniame Leningrade, Stalino vardo metalo gamykloje... Keista vieta, tokia siurrealistiné. Ten gerai butų fantastinius filmus filmuoti :)
Netoli nuo tos stoties mums parodé raudono molio geizerius. Rūksta, šnypščia, spjaudosi... Burbuliuoja... Skleidžia garus ir garsus. Grožéjausi, géréjausi, fotografavau, net vietos fotiko atminyje neliko... Liečiau molį. Išsyk pamačiau, kad šis, raudonasis, skiriasi nuo mélynojo. Jis malonesnis, lankstesnis, netrupa ir nelimpa. Išsikrapščiau jo gabalą, kokius 2 kg. 
Esu labai dékinga dviems jauniems vyrukams, dviems Seriožoms. Vienas Serioža, ten gyvenantis ir dirbantis, mums parodé tą nuostabią vietą, pavedžiojo po ją (noréjau ten likti suvisam, taip man ten patiko ;)). Antrasis, mūsų grupés vadas, padéjo man tą molį parsinešti iki stovyklavietés. iū, vaikinai, be jūsų nebūtų šio straipsnelio :)
iū ir Katiai už video !


Kai nulipdysiu kažką iš  parsivežto iki mano mažosios dirbtuvélés molio,  tai ir nufotografuosiu, ir dar parašysiu.