Dans l'endroit, appelé Datchnye Kliuchi - une petite vallée de geysers - c'était de l'argile bleue.
Argile bleue qui bouillonne dans un trou * Verdantis ir burbuliuojantis mélynasis molis |
En grattant la surface un peu, j'ai trouvé de l'argile bleue * Kiek pakrapščius siera pasidengusį paviršių, radau mélyno molio |
Une bonne semaine après ça, après autres aventures captivantes qui n'ont aucun lien avec l'argile (mais tout à fait intéressantes elles aussi !), nous nous sommes rendus dans un autre endroit, toujours au sud de Kamtchatka. Dans un village appelé Pauzhetka aussi il y a des geysers et les sources chaudes. Et la station géothermique. D'ailleurs, on a visité cette station. Une énorme et très vieille turbine qui datte des années 40 y fonctionne toujours. Elle était fabriquée dans une usine à Leningrad (maintenant Saint-Pétersbourg) qui à l'époque portait le nom de Staline... Un endroit vraiment curieux :)
Table d'information cloué sur la turbine à station thermale de Pauzhetka * Informaciné lentelé, prikalta ant turbinos geoterminéje Paužetkos stotyje |
Mais revenons à notre argile. Voilà: pas loin de cette station on nous a montré quelques geyser qui crachent de la boue rouge. C'est un spectacle vraiment impressionnant. Des trous dans la terre qui fument... qui font le bruit sourd bleum-bleum-bleum... plouf-plouf-plouf... Ou qui font pshhhhhhhht !
Les trous fumants * Rūkstančios, garuojančios molio duobés |
Argile recrachée et séchée forme les dessins incroyables, se fissure et se fendille * Išspjautas ir padžiūvęs molis formuoja gražius skilimus, "piešia" nuostabius ornamentus |
Nos ombres sont déformées par les vapeurs des geyser * Mūsų šešélius deformuoja garai, kylantys iš geizerio |
Plus près * Iš arčiau |
Plus près * Iš arčiau |
Plus près * Iš arčiau |
Plus près * Iš arčiau |
C'est pas beau, ça ?.. * Na, argi ne grožis?... |
Un grand merci aux deux jeunes hommes, aux deux Seriozhas. Un Seriozha qui vit et qui travaille à Pauzhetka, qui nous a montré cette beauté, et un autre Seriozha qui m'a aidé a porter ce morceau de terre jusqu'au notre campement. Merci les gars :) Sans vous je n'écrirai pas cet article.
Je remercie aussi Katia pour la vidéo.
Quand je ferrai quelque chose de cette terre que j'ai rapporté jusqu'au mon atelier, je écrirai encore et je vous montrerai les images.
********************************************************************
Toje rojaus ir pragaro žeméje, kaip minéjau, matéme besispjaudančių purvu geizerių. Bet purvas - tai kitiems. Manyje gyvenanti keramiké tuoj pat purve pamaté molį. Ir tuoj pat įsinoréjo išbandyti jį . Koks jis? Kaip modeliuojasi?... ką iš jo butų galima nulipdyti? Kitiems tai nerūpéjo, bet visi sutaréme dé šio reginio grožio.
Jau rašiau, kad vietovéje, vadinamoje Dačnyje Kliuči, radau mélyno molio. Tas molis ten viré giliose ir ne tokiose giliose vietose, skylése tiesiog. Kai kur jo buvo po kojomis. Pakrapščius pasiémiau gabalélį ir pabandžiau iš jo kažką padaryti.. Ehéé, ne taip jau ir lengva pasirodé! Mat tas molis, nors šiltas, be galo malonus liesti, slidus ir minkštas, buvo neįmanomas modeliuoti. Kol šlapias - labai lipnus, o padžiūvęs imdavo trupéti, lūžinéti... Pabandžiau nulipdyti kipšiuko galvą, šnipštas gavosi. Mečiau tą užsiémimą. Bet eksperimentas liko, liko toks kaip ir vaikystés įspūdis: atradimo džiaugsmas, jokios baimés išsimozoti ir daug juoko. Ir kelios nuotraukos.
Po geros savaités kitų nuotykių, ištikusių mus ir neturinčių nieko bendro su moliu, atvykome į kaimą vardu Paužetka. Ten taip pat yra geizerių ir šiltų šaltinių. Yra ir senutélé geoterminé stotis, kurioje vis dar sukasi 40-jų metų turbina, daryta tuometiniame Leningrade, Stalino vardo metalo gamykloje... Keista vieta, tokia siurrealistiné. Ten gerai butų fantastinius filmus filmuoti :)
Netoli nuo tos stoties mums parodé raudono molio geizerius. Rūksta, šnypščia, spjaudosi... Burbuliuoja... Skleidžia garus ir garsus. Grožéjausi, géréjausi, fotografavau, net vietos fotiko atminyje neliko... Liečiau molį. Išsyk pamačiau, kad šis, raudonasis, skiriasi nuo mélynojo. Jis malonesnis, lankstesnis, netrupa ir nelimpa. Išsikrapščiau jo gabalą, kokius 2 kg.
Esu labai dékinga dviems jauniems vyrukams, dviems Seriožoms. Vienas Serioža, ten gyvenantis ir dirbantis, mums parodé tą nuostabią vietą, pavedžiojo po ją (noréjau ten likti suvisam, taip man ten patiko ;)). Antrasis, mūsų grupés vadas, padéjo man tą molį parsinešti iki stovyklavietés. Ačiū, vaikinai, be jūsų nebūtų šio straipsnelio :)
Ačiū ir Katiai už video !
Kai nulipdysiu kažką iš parsivežto iki mano mažosios dirbtuvélés molio, tai ir nufotografuosiu, ir dar parašysiu.
na aš gi sakiau, kad be velniukų čia neapsieisi :)Va kaip iš kart atspėjau ;)Na paskutinė foto tai tikrai grožis, na ir turbina labai įdomu, savo draugui (bendradarbiui) parodysiu, jis visą gyvenimą su turbinomis "draugavo" dabar abu vamzdžius į žemę kišame :)
RépondreSupprimerTaip fantastiška žemė, truputį pavydžiu Tau (baltai :))
Aurelijus
Man smagu, kad Tau patiko. Gaila, kad turiu vos kelias nuotraukeles is tos geotermines elektrines, nes atmintis fotike buvo pasibaigusi. O siaip buciau daugiau prifotografavus...
RépondreSupprimerAciu, kad apsilankai ir palieki komentara, visuomet malonu :)
Je suis ravie de découvrir ton blog ici, d'autres photos et impressions ...
RépondreSupprimerMerci pour le voyage Ilona ;-)