Fier cheval en raku nu, terre rose et engobe bleu. Ici, son coté gauche * Išdidusis žirgas; nuogasis raku. Rausvasis molis, mélynas angobas. Kairioji pusé. |
Fier cheval en raku nu. Ici, son coté droit * Išdidusis žirgas. Dešinioji pusé |
Cheval qui galope, coté gauche. Raku nu, terre rose. * Bégantis žirgas, kairioji pusé. Nuogasis raku; rausvasis molis. |
Cheval qui galope, coté droit. * Bégantis žirgas, dešinioji pusé. |
Cheval qui sèche et qui mâchouille une mirette sur ma table de travail * Džiūvantis ir kramtantis įrankį arklys ant mano darbo stalo |
Cheval dents-de-sabre * Kardadantis arklys |
Pour illuminer et égayer un peu sa robe, j'ai lui posé quelques petites touches d'or en feuilles d'or. Il est comme ça maintenant, et je l'ai appelé Gueule d'Or:
Cheval enfumé avec quelques touches d'or. Je l'ai appelé Gueule d'Or. * Arpūkytas ir su keliom aukso démelém ant šonų arklys. Pavadinau ji Auksaburniu. |
Dans les prochains jours, je vais vous raconter mon voyage en Lituanie, où j'ai fêté plein de fêtes: le st. Valentin, le Mardi Gras, l'anniversaire d'un ami et pour finir en beauté - la Fête Nationale de Lituanie ! Et bien sur, j'ai vu une belle expo de céramiques. Ce sera un article plein de photos exotiques pour les lectrices et lecteurs français :)
***********************************************************************************
Sveiki ! Skubu rašyti, nes šiandien jau yra paskutiné vasario diena (gaila, ne keliamieji metai), o juk kadaise iki vasario galo buvau pažadéjusi parodyti visus per Arklio metus padarytus žirgus. Pažadus reikia tęséti. Taigi: tram-pam-pam ! Štai jie visi, tie trys likusieji: 31, 32 ir 33-sis metų žirgai.
Išdidusis ir Bégantysis jau senokai baigti gražuoliai, bet vis jų neaprašinéjau. Nenoréjau rašyti, kol nebuvau baigusi to 33-jo numerio, to, kuris ką tik gavo Auksaburnio vardą. O su juo reikalai kiek užsitempé... Nulipdžiau tai aš jį gan greitai, bet paskui net 6-ioms dienoms buvau išvykusi į Lietuvą, paskui susirgau ir gaiveléjausi gerą savaitę. Kol viešéjau gimtinéje, paskutinis metų arklelis stovéjo ant darbo stalo ir iš nuobodulio graužé įrankį. Paskui grįžau, čiaudédama ir kosédama jį aprūkiau ir gripas mane įveiké. Negaléjau net pažiūréti į nebaigto arklio pusę. O kai pagaliau sugebéjau priropoti prie stalo, émiau ir netikétai pačiai sau įkišau jam į gerklę anties krūtinkaulį - padariau iltis. Ir net pati išsigandau savo sergančios vaizduotés padarinių. Tik nufotografavau, tos iltys arklio nasruose išbuvo parą, ir išémiau jas. Sakau, nér ko žmonių gąsdinti, nes ir man pačiai pasidaré baisu to kardadančio arklio.
Norédama kiek pagyvinti ir apšviesti šio žirgelio kailį, ant jo šonų pritaškiau aukso démių, t.y. priklijavau plonyčių aukso lapelių skiautelių. Ir staiga jam labai pritiko Auskaburnio vardas.
Bet tas Auksaburnis labai nenori fotografuotis. Tikrovéje jis daug gražesnis, nei nuotraukose. Kartais taip būna: ot nenori kažkuris molinukas fotografuotis, ir viskas. Kaip beapšviestum, kaip bepasuktum - negražu, ir kvit. O ir aš dar iki galo nepasveikau turbūt, todél neturiu kantrybés su užsispyrusiu arkliu ginčytis.
Sekantį kartą papasakosiu apie savo žieminę viešnagę Lietuvoje. Buvo smagu, labai smagu, daug švenčių ten atšventém ! Tik gaila, kad tai truko labai neilgai... Buvau parodoje, kur mačiau gražių keraminių skulptūrélių, viską papasakosiu ir parodysiu. Iki !
caressez son nez, s'il vous plait :) * paglostykit jam nosį :) |
Buvau išsigandęs dėl tų ilčių. Matau, kad viskas bus gerai :)
RépondreSupprimerne Tu vienas buvai issigandes, as taip pat.
Supprimer