saulele motule, patekék patekék,
mes maži piemenukai,
mūsų trumpi kailinukai
mumi labai šalta, šalta...
Traduction grossière : mère soleil (parce qu'en lituanien, Soleil est de genre féminin ! et la Lune - masculin ;)). Donc:
mère soleil, lève-toi lève-toi
nous sommes tout petits bergers
nos manteaux son courts
nous avons très froid...
Eh oui, très très froid. Peut être ne sommes nous pas si petits, peut être nos manteaux ne sont pas si courts que ça, mais nous avons froid quand même. Cher Soleil, nous te prions: lève-toi et réchauffe-nous. Ces mots ont résonné dans ma tête comme un mantra... Les mains ont fait un diptyque. C'est comme si on regardait par la fenêtre dans la nuit noire et comme si on attendait le soleil avec l'espoir.. et soleil arrive.
En même temps, j'ai beaucoup écouté J.S.Bach, surtout son clavier bien tempéré et les variations Bach-Goldberg jouées par talentueux Glenn Gould. Motifs baroques on dansé dans mon imagination. Une série de carrées est née.
![]() |
| série de "motifs baroques" * "barokinių motyvų" serija |
![]() |
| motif baroque I * barokinis motyvas I |
![]() |
| motif baroque II * barokinis motyvas II |
![]() |
| motif baroque III * barokinis motyvas III |
Et le Soleil s'est levé enfin - ma "magie" marche :))
*******************************************************************
Ši žiema buvo (ir tebéra) labai ilga, šalta ir šlapia. Myliu lietų, bet šiemet net man jo buvo per daug. Kai ištisus tris ménesius dangus buvo pilkas, kai šaltas vanduo nuolat krito iš jo ir milžiniškų balų pavidalu telkšojo visur visur, kai guminiai botai buvo nešiojami kasdien kasdien - pavargsti žmogus. Štai kodél visą vasarį mano galvoje aidéjo lietuvių liaudies daina "saulele motule, patekék patekék"... Prisimenate? Tarsi kokia mantra aidéjo: "mes maži piemenukai, mūsų trumpi kailinukai, mumi labai šalta, šalta"... Na, mes gal ir nemaži ir ne piemenukai, ir kailinukai mūsų ne trumpi, o tokie, kokių reikia, bet. Vistiek šalta! Saulele Motule, patekék gi. Taip atsirado diptikas, kurį ir pavadinau pirmaisiais šios lietuviškos mantros žodžiais. Tai toks tarsi langas, pro kurį žiūriu į juodą naktį ir su viltimi laukiu saulés ir jos šviesos, šilumos... Ir ji ateina.
Tuo pat metu bedirbdama daug klausiausi J.S Bacho muzikos, ypac jo gerai temperuotų klavyrų ir Bacho-Goldbergo variacijų, grojamų talentingojo Gleno Guldo. Barokiniai motyvai šoko mano vaizduotéje. Gimé serija, kurią taip ir pavadinau: "Barokiniai motyvai".
Ji dar néra visiškai baigta, noriu parinkti šiems kvadratéliams rémus. Manau, tada barokas dar labiau suskambés.
O Saulelé jau kaip ir patekéjo, jau grįžo ir émé šildyti - mano "burtai" veikia ;)






















