Nombre total de pages vues

4 juin 2012

Festival de céramique à l'Abbaye d'Arthous .. Keramikos festivalis Arthous abatijoje

Cette année, encore une fois, je suis allée voir la magnifique manifestation de céramistes venus de tous les coins de France et d'étranger montrer leur travail à l'abbaye d'Arthous dans les Landes, aux portes de pays Basque. Festival se déroulait 26, 27 et 28 mai. Moi, j'y étais le dimanche 27. J'y vais pas tous les ans, c'est assez loin de Bordeaux. Mais j'aime cet festival, il y a tellement à voir ! Comme toujours - beaucoup d'exposants, une diversité des travaux, de techniques, de couleurs incroyable.. Une artiste brésilienne, Inès Antonini, y était invitée. Brésil était à l'honneur cette année. Bien sur, tout n'est pas possible ni photographier ni montrer. En quelques photos je partage avec vous ces instants colorés. Et la prochaine année en fin de mai, allez à l'Arthous vous-même pour voir toutes ces merveilles de céramique.

Abbaye d'Arthous dans les Landes * Arthous abatija Landes departamente
Sculptures de terre du village de Santana do Araçuaí, Brésil * Molinés Brazilijos kaimo Santana do Araçuaí skulpturos
Travail collectif dirigé par Inès Antonini * Kolektyvinis darbas, diriguojamas keramikés Ines Antonini, atvykusios is Brazilijos.
Travail collectif dirigé par Inès Antonini * Kolektyvinis darbas, diriguojamas keramikés Ines Antonini, atvykusios is Brazilijos.
Détails de travail collectif. Quelle merveille ! * Kolektyvinio darbo detalés. Koks grozis !
Exposants dans le cour intérieur. Admirez la diversité. * Parodos dalyviai abatijos vidiniame kiemelyje. Prasau pasigrozéti kuriniu ivairove.
Textures de cette étrange chose rose visible dans la photo précédente * To keisto rausvo daikto, matomo ankstesnéje nuotraukoje, teksturos.

J'ai beaucoup aimé ces poissons et les panneaux. Mais comme toujours - pas noté le nom d'artiste. Dans le moment, devant les oeuvres j'imagine que je vais se souvenir, et une fois à la maison - trou de mémoire :( Il faut que je note tout ! * Man labai patiko sios zuvys ir tie dideli moliniai paveikslai. Deja, nebeprisimenu autoriaus vardo. Kol stoviu pries darbus, kol ziuriu ir gériuosi, man atrodo, kad prisiminsiu. O namuose - pamirstu :( Reikia uzsirasinéti !

Dans l"église de l'abbaye on pouvait admirer les œuvres de Jean-Pierre Viot, céramiste sculpteur français. Son travail est très contemporain, sculptures faites de grès, de porcelaine, de faïence, dont certaines monumentales, sont visibles dans toutes les parties du monde.

Installation de sculptures de Jean-Pierre Viot "Le blanc ou presque...". Faïence. * Jean-Pierre Viot skulpturu instaliacija "Beveik baltas..." Fajansas.
Installation de sculptures de Jean-Pierre Viot "Le blanc ou presque...". Faïence. * Jean-Pierre Viot skulpturu instaliacija "Beveik baltas..." Fajansas.
Installation de sculptures de Jean-Pierre Viot "Le blanc ou presque...". Faïence. * Jean-Pierre Viot skulpturu instaliacija "Beveik baltas..." Fajansas.

Sculpture de Jean-Pierre Viot avec miroir  * Jean-Pierre Viot skulptura su veidrodziu

Sculpture de Jean-Pierre Viot et parties de visiteurs * Jean-pierre Viot skulptura ir lankytoju dalys
Jean-Pierre Viot. "Rencontre au sommet" * Jean--Pierre Viot "Auksciausio lygio susitikimas"
Jean-Pierre Viot. "Tête dans les nuages" * Jean-Pierre Viot "Galva debesyse"
Diverses sculptures de jean-Pierre Viot dans l'église * Ivairios Jean-Pierre Viot skulpturos baznycioje
Derrière le cour, sur la pelouse, encore des exposants ! Ici, magnifiques et grands tambours en raku nu. J'ai testé: ça sonne vraiment très bien * Uz abatijos, pieveléje, dar buvo daug daug festivalio dalyviu. Sioje nuotraukoje - labai grazus ir dideli moliniai bugnai, degti nuogojo raku technika. Tikrinau: skamba tikrai labai gerai!
  
      














J'ai beaucoup aimées les petites et amusantes sculptures de céramiste Jean Raymond Meunier. Elles sont si drôles, si vivantes ! Voici quelques photos de ses sculptures.
Jean Raymond Meunier. Groupe de personnages * Jean Raymond Meunier. Personazu grupé
Groupe des personnages bleus.. Normalement, les titres de ces sculptures sont très drôles mais là, ils n'y étaient pas écrits, alors je me contente de montrer les photos. * Mélyni personazai. Siaip jau tu skulturu pvadinimai buna labai linksmi ir juokingi, bet cia jie nebuvo surasyti, todel tenkinuosi tik rodydama nuotraukas.
Chien de Jean Raymond Meunier avait très chaud. Nous aussi :) * Jean Raymond Meunier sukurtam suniui buvo labai karsta. Mums irgi :)
***********************************************

Jau ne pirma karta nuvaziuoju i keramikos festivali gretimame regione, kasmet vykstanti labai grazioje vietoje, senoje, statyti pradétoje dar XII-me amziuje Arthous abatijoje, jos kiemelyje ir baznycioje. Nuvaziuoju ten ne kiekvienais metais, nes tai toloka, virs 200km nuo mano namu. Bet kiekvienasyk buna labai idomu. Daugybé dalyviu, techniku, spalvu; formu ivairové - stulbinanti. Miela akims ir sielai ziuréti i tuos visus darbus.
Kiekvienais metais pakvieciami sveciai is kokios nors salies, nes sis keramiku festivalis- tarptautinis. Teko matyti moteris afrikietes, rankomis lipdancias milziniskus, placius puodus. Teko matyti puodziu darba is Meksikos, is Peru. Siemet buvo pakviesti naiviu moliniu skulpturéliu kuréjai is Brazilijos kaimo Santana do Araçuaí. Taip pat brazilu menininké keramiké Ines Antonini, kuriai vadovaujant buvo dirbamas kolektyvinis darbas - kuriami didziuliai azuriniai moliniai motyvai. Deja, nebepamaciau viso to darbo baigto, nes jis turéjo isdziuti, paskui buti degamas... Tai trunka labai ilgai, o as ten ganiausi tik pusdieni.
Abatijos baznycioje savo ne vieneriu metu darba eksponavo prancuzu keramikas Jean Pierre Viot, placiai zinomas pasaulyje. Jo skulpturos siuolaikinés, abstrakcios. Sis menininkas kuria is akmens masés, is porceliano, is fajanso. Graziai isdéliotos baznycioje, dailiai pasidalinusios erdve, skulpturos trauké aki savo gan paprastomis bet tikrai israiskingomis formomis.
Pievoje uz abatijos buvo dar daugiau dalyviu, negu kiemelyje. Vaiksciojome, ziuréjome, klausinéjome, stebéjomés, aikciojome ir sypsojomés. Puodai, lékstés, puodeliai, skulpturos ir skulpturélés, paveikslai ir dar kitokie visokiausi daiktai is molio... Visko neimanoma nei nufotografuoti, nei parodyti. Be to, buvo taip sauléta, taip karsta ! Vienu metu pasijautém panasiai kaip tie mélyni Jean Raymond Meunier personazai, tokie supluke, palinke po karsta saule, beviltiskai ieskantys pavésio... Isivaizduoju, kaip nelengva istverti tas tris dienas festivalio dalyviams, turintiems nuolat buti prie savo stendu. Aciu jiems.
Aciu ir Jums, kurie skaitéte, eilini karta atsiprasau uz svepla rasliava.

26 mai 2012

In memoriam...

Aujourd'hui, c'est tout juste 4 mois que j'ai perdu mon ami Nickel. C'était un petit chien welsh corgi adorable qui vivait avec nous pendant 15 longues et heureuses années . Mes enfants ont grandis avec lui. Il me manque tellement !
Je suis si triste encore aujourd'hui, je compte les jours et les mois...
Bien sur, j'ai plein de photos, j'ai beaucoup de dessins et même une petite sculpture. Et bien sur, des souvenirs merveilleux.

Nickel
Nickel voyageait avec nous partout, ensemble nous avons visités beaucoup de pays. Dans la voiture: Dis, on arrive bientôt?  * Nikelis visuomet visur keliaudavo su mumis, visi kartu apvažiavome daugybę šalių. Automobilyje:"Sakyk, ar greit atvažiuosim?"
Cette photo était faite l'été dernier, dernière fois sur le lac en Lituanie - il l'aimait tant cet endroit.. * Ši nuotrauka daryta pernai vasarą; tai buvo paskutinis kartas prie lietuviško ežero Aukštaitijoje, kur būti mes visi kartu labai mégome..
Dessins et sculpture de tête. * Piešiniai ir galvos skulptūra.

************************************

Šiandien yra lygiai 4 ménesiai, kai netekau savo mielo gero draugo, korgio Nikelio. Tai buvo be galo geras šuo, išgyvenęs mūsų šeimoje 15 gražių ir laimingų metų, linksminęs ir džiuginęs mus visą tą laiką. Mano vaikai išaugo kartu su juo. Nors jau praéjo tie 4 ménesiai, man jo vis dar trūksta, man vis dar liūdna. Be abejo, turiu labai daug jo nuotraukų, turiu piešinių ir netgi nedidelę jo galvos skulptūrélę. O svarbiausia - puikius prisiminimus.

23 mai 2012

Raku nocturne .. Naktinis raku degimas

Ca y est, Raku Nocturne avait lieu !

étincelles dans le noir * žiežirbos tamsoje

C'est toujours très impressionnant. Quand il fait noir dehors, on voit mieux les flammes, on apprécie la beauté du feu d'avantage, on admire les pièces toutes rouges à l'intérieur du four... C'est vrai, il y a des inconvénients aussi: la fumée pique les yeux pareil comme quand il fait jour, dans le noir parfois on a du mal à distinguer les pièces dans le bac d'enfumage quand il faut les sortir... Mais une fois dans l'année, raku nocturne - c'est une fête !
Avec les amies de Terra Raku nous avons fait une cuisson des instruments de musique en terre cuite. Ceci est la préparation pour notre exposition collective de fin d'année qui aura lieu en juin. Dans le four il y avait les udu, les plaquettes de terra-phone, les petites notes, les sifflets et autres petits objets qui sonnent. Nous avons passés de très bons moments ensemble.
Photo-reportage en images !

Four chargé des instruments de musique en terre cuite émaillés. * Krosnis prikrauta visokiu švilpukų, udu ir kitokių molinių muzikos instrumentų.



Flamme bleue du gaz entre dans le four * Mélyna dujų liepsna kaitina krosnį

Four est rouge et respire la chaleur * Iki raudonumo įkaitusi krosnis

"Salut les terriens !" Les filles sont prêtes pour défournage :) * "Sveiki, žemiečiai!" Moterys pasiruošusios traukti išdegtus molinukus is kaitriosios krosnies.

On ouvre le four... les pièces sont rouges ! * Atidarome krosnį... viduje viskas raudona ir tiesiog alsuoja kaitra !

Encore une photo de four chaud dans la nuit. * Dar viena karštos krosnies nuotrauka tamsoje.

Pinces et flammes... * žnyplés ir liepsnos...

Quelques pièces dans la sciure sous les étincelles, dans le feu.. * Keli maži daikčiukai pjuvenose tarp žiežirbų, ugnyje..

Détail de four. C'est une brique qui est placée sous le four. J'ai beaucoup aimé con "graphisme rouge". * Krosnies fragmentas. Tai yra plyta, pakišta po krosnimi. Man labai patiko jos "raudonoji grafika".

Encore un détail. Les pièces sont retirées, le four est enlevé, il ne reste que la plaque du fond tout chaud. * Išdegtieji molinukai išimti, kronis nukelta, palikome tik dugną, karštą ir raudoną.

Abstraction des fissures chaudes (ceci est la plaque du fond) * Karštųjų įskilimų abstrakcija (tai yra krosnies dugnas, neištvéręs karščio ir skilęs)

Encore une photo des flammes d'enfumage. Quand on rajoute des vieux journaux, on observe les flammes multicolores. C'est très beau dans le noir. * Dar viena ugnies nuotrauka iš aprūkymo momentų. Kai įmetame senų laikraščių, stebime įvairiaspalves liepsneles. Tamsoje tai labai gražu.

Elles est pas belle, ma petite sculpture entourée des flammes d'enfer?? * Argi ji ne graži, mano mažoji skulptūrélé pragaro liepsnose??

Je remercie Clau et autres amies "rakudienes" pour cette soirée merveilleuse, pleine de rigolades, des jolis moments... chauds :) J'espère qu'on va récidiver un de ces jours.

*******************************************************

Na štai, naktinis raku degimas įvyko !
Tai visuomet labai įspūdinga "procedūra". Tamsoje ugnis, liepsnos ir visokios žiežirbos daug geriau matyti, negu dieną. Labai gražu! Aišku, yra ir nepatogumų: rūkstantys dūmai akis graužia lygiai taip pat kaip ir dienos šviesoje, o patamsiuose kartais nelabai gali įžvelgti išdegtus ir sudétus į aprūkymo indus molinukus, kai jau reikia juos traukti iš pjuvenų. Na bet vieną kartą metuose - tai tiesiog šventé!
Kartu su asociacijos Terra Raku narémis šį sykį degéme iš molio pagamintus muzikos instrumentus. Taip ruošémés šių darbo metų galo parodai, įvyksiančiai birželį ir skirtai įvairių molinių muzikos instrumentų garsams. Krosnyje buvo visokie udu, terafonų plokštelés, moliniai švilpukai, molinés gaidos ir smuiko raktai bei visokie kitokie daikčiukai, skleidžiantys daugmaž muzikinius grasus.
Buvo be galo smagu! Dékoju savo draugéms už tuos linksmus, malonius ir... karštus momentus :) Manau, kad ir kitais metais pakartosime.

15 mai 2012

Tessonnade 2012

Dimanche 13 mai dernier, je suis passée voir la Tessonnade qui cette année était la septième. Déjà ! Les festivités ont durées 5 jours, j'ai vu les photos exposées au centre Lapios, la fête était vraiment réussie.
Voilà le blog des Tessonnades avec toute la programme : http://tessonnades.blogspot.fr/2012/05/la-tessonnade-2012-est-lance.html

Malheureusement, cette année j'ai pas pu participer d'avantage. Jolie petite ville de Belin-Béliet où ça avait lieu n'est pas très près de chez moi, et les occupations de ce printemps ne me laissent pas beaucoup de temps libre. Mais ces quelques heures quand j'étais là, m'ont fait beaucoup de bien. Je partage avec vous ces jolis petits moments, en quelques photos.

Terre et Lumière. Ceci est fragment d'un pot, exposition à La Halte Latine, Belin-Béliet * Molis ir šviesa; paroda kaime Belin-Beliet prie restorano La halte Latine.

Exposition à La Halte Latine, Belin-Béliet. * Rankų darbo puodų, degtų lauko krosnyje, paroda.

Beau ! Gražus !

Exposition à La Halte Latine. * Paroda šalia restorano La Halte Latine

Four torchis et les petits objets déjà cuits* Lauko krosnis, drébta iš molio ir šalia jos - jau išdegti molinukai
Petits objets sortis de four torchis, j'ai bien aimé cet "os" :) * Mažieji molinukai iš drébtinés krosnies; man labai patiko "kaulas" :)

Détail du four torchis: les glands et les feuilles d'un chêne. C'est pas beau, ça, le souci de détail ? :) * Drébtinés lauko krosnies detalés - ąžuolo lapai ir gilés; na, ar ne puikus darbas? :)

Expérimentation en cours ! Ceci était écrit à coté d'un four fosse ou on a fait cuire les petits pots faits d'une argile locale.* "Neliesti, vyksta eksperimentas. Ačiū" - šis užrašas guléjo prie didžiulés žeméje išraustos krosnies, kurioje buvo degami rankų gamybos indai iš vietinio molio.

Les petits bols sous les cendres au four fosse (tuojours à La halte Latine). * Jau išdegti dubenéliai po pelenais (šalia restorano La Halte Latine)

Au centre Lapios on a organisés les cours de poterie pour les enfants... * Lapios kultūros centre buvo organizuoti molinių puodų gamybos kursai vaikams...

...et les adultes. * ...ir suaugusiems.

Cette petite était si appliqué, si sérieuse ! J'ai eu beaucoup de plaisir de la observer :) * ši mažylé buvo tokia susikaupusi, tokia rimta ! Malonumas buvo ja stebéti :)
Les tout-petits aidés par les parents. * Patiems mažiausiems padéjo téveliai, irgi be galo susikaupę.

Un petit girondin de Bordeaux avec le sourire malin :) * Su gudria šypsenéle :)

C'est comme ça que les talents naissent. C'est mignon... :) * Taip gimsta talentai.... Argi ne žavu? :)
****************************************

Praéjusį sekmadienį, gegužés 13, buvau nulékus į už maždaug 40km nuo Bordo esantį miestelį Belin-Béliet, kuriame jau septintą kartą vyko tradiciniu tapęs archeologijos ir keramikos mylétojų ... hm, gal festivalis? Nebijau pavadinti šio renginio festivaliu, nes fiesta pavadinimu Tessonnade (nuo žodžio "tesson" - šuké) tęsési 5 dienas. Rengtis jam buvo pradéta dar žiemą, kai klampojom po vietinių pakelių griovius, knisdami molį, paskui jį minkydami ir ruošdami vartojimui... Tiesa, pačiame puodų gamybos procese taip ir nesudalyvavau: po 40 km ten ir atgal perdaug neprilakstysi dél laiko trūkumo. Kiti žmonés, vietiniai, puikiai susidorojo su šiuo darbu ir prilipdé gražių puodų. Tuos jau išdžiovintus puodus sudéjo į lauko krosnis ir išdegé gegužés 9-10 dienomis, man beliko pasidžiaugti rezultatais, kuriuos matote nuotraukose aukščiau.
Sekmadienį atvažiavau, apibégau parodas ir pafotografavau. Didelį malonumą patyriau stebédama vaikučius, kuriems buvo suorganizuoti molinių dubenélių gamybos kursai ir raku degimo atelje. Paties degimo vélgi nebepamačiau - turéjau vél išvažiuoti, nes manęs lauké kitur... Bet su džiaugsmu dalinuosi tomis žaviomis septintosios Tessonnade akimirkomis, praleistomis kaime Belin-Béliet šalia restorano La Halte Latine ir kultūros centre Lapios. 
Beje, jei įdomu, apie šeštąją Tessonnade galite paskaityti mano praéjusių metų bloge, joje dalyvavau ir smulkiai aprašiau. Ieškokite straipsnelio pavadinimu "Tessonnade 2011".

22 avril 2012

en bref ... jei trumpai

Céramiste -- c'est pas une profession, c'est pas un métier, c'est une maladie...
C'est vrai: on se tord le cou, les bras et le dos pour faire naître les formes de la terre, on est tout le temps sale jusqu'au coudes, on jongle avec les émaux, on respire toute sorte de poussières nocives: poussière de la terre, des oxydes divers, on respire la fumée des cuissons, on joue avec le feu. Mes ongles n'ont pas de temps à repousser, la peau de mes mains est dans un état... je vais pas raconter combien de crème j'utilise pour qu'elle soit comme celle d'une femme normale. Travail est vraiment sale. Et plus je travaille, plus j'ai des questions. J'accumule le savoir mai j'ai envie encore et encore, c'est sans fin...
 Mais alors pourquoi je prends tellement de plaisir ? Parce que, comme j'ai dit - je suis malade :)


Processus de cuisson. Au secours !... au secours ? ... Degimo procesas. Gelbékit!... gelbékit ?

***********************************************
Keramikas - tai ne darbas, tai ne profesija, tai liga.
Na is tiesu: is molio lipdai ivairias formas, kartais vos ne issisukdamas kakla, vargindamas rankas ir nugara. Esi nuolat purvinas iki alkuniu ir dar toliau. Molio net paragauti tenka - netycia. Kvépuoji pavojingomis dulkémis: ikvepi ir sauso molio, ir metalu oksidu ir kt. daleliu, manipuliuoji kartais nuodingomis glazuromis. Kvépuoji degimo dûmais, zaidi su ugnimi. Mano nagai neturi laiko ataugti, mano ranku oda... oi nesakysiu, kiek kremo jai reikia, kad ji atrodytu panasi i normalios moters oda :) Keramiko darbas yra tikrai juodas darbas, pilna to zodzio prasme. Tai butu dar niekis. Bet kuo daugiau dirbu, tuo daugiau noriu. Kuo daugiau zinau, tuo daugiau klausimu man kyla, ir taip be galo...
Bet tai kodél man visa tai teikia dideli malonuma ? Todél, kaip jau sakiau -- esu ligonis :)

Pardon uz svepla rasyma. Sekmadienis, turiu nedaug laiko ;)