Nombre total de pages vues

25 août 2015

Souvenirs d'été. Sadirac 2015 * Vasaros prisiminimai. Keramikos mugé Sadirake 2015

Bonjour tout le monde. Aujourd'hui, je commence à partager mes souvenirs d'été, un long et laborieux été... au fait, j'étais pas en vacances du tout.
Voici quelques photos de marché de potiers à Sadirac, en juin dernier. J'étais sur la route en Lituanie, j'ai passé très vite, je me suis achetée une belle tasse faite par Solène Bucci, j'ai fait quelques photos en courrant..... Je voulais pas rater ce festival de céramique de qualité. En plus, il y avait une très belle exposition d'une artiste très talentueuse, Elsa Alayse, j'admire son travail.
Je vous invite de regarder mes photos de ce marché de Potiers. Si vous voulez lire plus sur cet évenement, regardez ici: Maison de la Poterie de Sadirac

************************************************************************************

Sveiki visi. Siandien pradésiu dalintis savo 2015-ju vasaros prisiminimais. Tai buvo ilga ir labai uzimta vasara. Galima sakyti, atostogu né neturéjau.
Visu pirma, kvieciu paziûréti nuotrauku is 30-jo keramikos festivalio Sadirake, netoli Bordo. Jis vyko birzeli. Tadien jau buvau kelyje i Lietuva, bet né uz ka nenoréjau praleisti sio ivykio, nes tai visuomet buna labai kokybisku darbu festivalis. O dar siemet ten vyko labai talentingos jaunos menininkés  Elsa Alayse darbu paroda. Man be galo patinka jos stilius. Tai va, perbégau per paroda, pasigéréjau paciais ivairiausiais keramikos dirbiniais, nusipirkau Solène Bucci gaminta puodeli, pafotografavau ir isvaziavau Lietuvon. Jûsu démesiui - kelios nuotraukos is ten.
Atsiprasau uz svepla teksta, rasau is svetimo kompo.

belles tasses en porcelaine imprimé * grazûs porcelianiniai puodukai su ispaustais augalu motyvais

encore des tasses en porcelaine * dar keli porcelianiniai puodeliai

fameux bols de Thierry Luang Rath: http://www.thierryluangrath.fr/ * izymieji Thierry Luang Rath dubenéliai

un bol et son autheur * dubenélis ir jo autorius

oh que j'aime ces textures ! * ak kaip man patinka sios teksturos !

tasses en grès de Solène Bucci * Solène Bucci  puodeliai is akmens masés

superbes pièces en raku nu * puikûs nuogojo raku dirbiniai

couleurs et textures * tekstûros ir spalvos

exposition de travail d'Elsa Alayse Corps Habité(s) * Elsa Alayse darbu paroda. kaip cia teisingiau isvertus pavadinima ?.. ko gero, tai bûtu I(si)kûnijimai.

Elsa Alayse

Elsa Alayse

Elsa Alayse

Elsa Alayse

Elsa Alayse

Elsa Alayse

Elsa Alayse

Elsa Alayse

Elsa Alayse

Elsa Alayse

Elsa Alayse

Elsa Alayse

 je peux pas passer sans voir de belles pièces en raku. * negaliu praeiti nepastebéjusi graziu raku darbu

marché de Potiers à Sadirac * keramikos mugé Sadirake

12 juin 2015

Plateau bleu * Mélynasis dubuo

Tout a commencé comme d'habitude. J'ai acheté de la terre, j'avais dans ma tête les choses que je voulais en fabriquer... Et puis, je me suis aperçue que j'aimais pas trop cette terre dite "raku", achetée chez Boesner. Vous savez, ce gros magasin d'articles pour les artistes. J'aime beaucoup ce magasin, mais leur assortiment de terre laisse à désirer. Mais bon, on peut pas tout avoir et c'est ma faute aussi, il vaut mieux acheter sa terre chez les spécialistes de la terre. Donc voilà, cette terre est trop chamottée à mon goût, elle sèche trop vite et mes mains qui ont l'habitude de travailler les terres plus fines, n'ont pas apprécié. J'ai crée mon p'tit Chat et Escargot avec (ils sont décrits dans un des articles précédents) et il m'a resté moitié de pain de cette terre. Je savais pas quoi en faire... et l'idée m'est venue de modeler un gros plateau, de jouer avec les textures.
Au début, tout allé bien. J'ai bien réussi mon plateau, je engobé le centre avec mon beau engobe bleu, je l'ai poli, j'ai imprimé des motifs. Il a bien séché, il a bien supporté le cuisson de biscuit. J'ai mis mon engobe de décrochage et mon émail perdu sur le centre; ça devait être du raku nu. J'étais contente de contraste des textures sur le même plateau: rugueux sur les bords, puis les motifs imprimés, puis la douceur de raku nu...

les contrastes des textures * tekstūrų kontrastai
Jour de cuisson était très chaud, il faisait aux alentours de 30°C. En plus, je suis restée toute seule pour lancer mon four... Tout c'est bien passé, j'ai ouvert le four et là, j'ai vu que mon plateau a craqué :( Avec les mains qui tremblaient de déception, j'ai sorti mon beau plateau et je l'ai mis dans le bac à l'enfumage quand même. Les autres pièces l'ont suivi, j'ai fermé mon bac et je suis partie pleurer...

les larmes d'un céramiste * keramiko ašaros

 Non, c'est une blague, j'ai pas pleuré. Je ne sais que très bien, que ce sont les choses qui arrivent.  J'étais déçue, j'avais espéré que mon plateau sera très beau. En plus, il était beau !! Quand je l'ai sorti de l'enfumage, quand je l'ai arrosé et émail perdu est parti, j'ai vu comme il est beau. Mais cette satanée fissure..... oh-la-la. Elle a tout gâché.

on l'a voit très bien, la vilaine craquelure * bjaurusis įskilimas labai ryškiai matomas
Ce plateau est trop beau pour être jeté aux ordures. Je l'ai réparé. D'abord, j'ai colmaté la fissure avec de la colle, je laissé bien sécher et puis, je l'ai peinte avec de l'acrylique dorée. Je sais, réparer avec du vrai or serait beaucoup mieux, mais j'ai pas d'or chez moi. On fait avec les moyens de bord, hein.

réparé tant bien que mal * sutaisiau kaip mokéjau

plateau réparé, détail * sutaisytas dubuo, detalé

fissure réparée * užtaisytas įskilimas
Ca reste une très belle pièce. Même craquée, on peut l'utiliser.
Voilà l'histoire de mon beau plateau bleu.

*************************************************************************************

Viskas prasidéjo kaip visada. Nusipirkau gabalą molio, jau turédama galvoje daiktus, kuriuos iš jo lipdysiu. O gavosi taip, kad man šis molis nelabai patiko. Jis man pasirodé per daug šamotinis, gana greit džiūvantis. Mano rankos, pripratusios prie smulkesnio ir švelnesnio šamoto, liko nepatenkintos šiuo moliu. Nulipdžiau iš jo Katinélį ir Sraigę, aprašytus viename iš ankstesnių straipsnių, ir man dar gana nemažai jo liko. Sukau galvą, ką dar būtų galima nulipdyti, juk išmesti tai gaila. Nusprendžiau pagaminti iš jo didelį platų dubenį, pasinaudoti tekstūrų kontrastais, kuriuos galima iš jo išgauti. Padariau dubenį, nupoliravau jo centrą, įspaudžiau motyvus. Glotnųjį centrą padengiau savo mylimu mélynuoju angobu. Dubuo gerai džiūvo, nesideformavo, puikiai atlaiké pirmąjį degimą. Centrą padengiau apsauginiu angobu, paskui - nutrupančiąja glazūra, nes noréjau, kad centras būtų "nuogas", kad jame liktų tik gražus įtrūkimų piešinys. Likau patenkinta tekstūrų kontrastais: dubens pakraščiai šiurkštūs ir gruobléti, paskui įspausta geometrinių motyvų juosta, o centras - švelnus ir lygus.
Degimo dieną kepino apie 30°C karštis. Prie krosnies likau viena vienutélé, visi potencialūs pagalbininkai išsivaikščiojo namo, nuvargę ir kaitros iškankinti. Atsidariau iki raudonumo įkaitusią krosnį, didvyriškai atlaikiau tą pragarišką karštį, čiupau žnyples ir tik tada su siaubu pamačiau didelį įskilimą savo dubenyje... Drebančiomis iš apmaudo žnyplémis ištraukiau tą ilgai godotą, bet jau įskilusį dubenį, įdéjau į aprūkymo talpą, užbériau pjuvenų... ištraukiau likusius molinukus iš krosnies, dar užbériau pjuvenų, uždariau talpą dangčiu ir nuéjau verkti, braukdama ašaras, sumišusias su upeliais srūvančiu prakaitu... 
Juokauju, žinoma. Neverkiau, nes per daug gerai žinau, kad taip gali atsitikti. Ypač dažnai taip būna su plokščiais ir plačiais daiktais, nes terminis šokas ir paviršių įtempimai neretai padaro savo: ima ir įskyla. Aišku, gaila, nes tikéjausi, kad daiktas bus gražus. Jis ir buvo gražus, niekšas šitas. Kai po 15 min. pagaliau atidariau aprūkymo talpą, kai išémiau dubenį ir paliejau jį vandeniu, kad atšoktų nutrupančioji glazūra, jau mačiau, kad tai didelio grožio kūrinys. Deja, įskilimas sugadino visą reikalą.
Dubuo pernelyg puikus, kad išmesčiau jį į šiukšlių déžę. Suklijavau įtrūkimą ir uždažiau jį auksiniais dažais. Aišku, idealiausia būtų jį užtaisyti auksu, kaip tai daro japonų ir kiniečių meistrai. Bet iš kur aš jį imsiu, tą auksą ?? neturiu jo, nesu tokia turtinga. Panaudojau tai, ką radau dirbtuvéje, t.y. tik auksinius akrilo dažus.
Nors ir paklijuotas, šis mélynasis dubuo vis tiek yra dailus ir dekoratyvus, jį galima naudoti.
Va tokia štai mano mélynojo dubens istorija.

31 mai 2015

Gros plan sur les mains * Rankos iš arti


...
Bonjour à toutes et à tous.
Vous le savez déjà, j'aime faire les photos. Et je fais pas que celles de mes créations. J'aime photographier la nature, surtout. Des fois, la ville et les gens. J'ai plein de photos de ma petite fille et de mon chien, parce que les enfants et les animaux sont les plus grandes merveilles, à mon humble avis.
Parfois, je fais des compositions en s'amusant. Et parfois je fais des photos tout en travaillant. C'est pas vraiment pratique, parce que il faut se laver les mains chaque fois, pour ne pas abimer mon appareil photo... au moins une des mains.
Nous avons tous entendu les dires, tous les magazines féminins écrivent ça: gardez vos mains belles, parce que on juge les femmes sur l'aspect de leurs mains. Les mains d'une femme doivent être douces, bien manucurées, propres et blanches. Moi, j'ai envie de dire: arrêtez, ne jugez pas une femme en regardant ces mains. Parfois, elle travaille la terre, et ses mains ne sont pas ni très douces, ni manucurées... Parce que la manucure tient pas longtemps, les bagues dérangent, et la douceur dans tout ça ? - oh-la-la, la douceur des mains d'une céramiste, c'est toute une affaire :) J'aime mes mains, même si elles ne sont pas aussi belles comme celles sur les photos de magazines féminins. 
Aujourd'hui, je vous propose une série des photos de mes mains. Gros plan sur la peau, les doigts, les paumes. Mes mains qui sont entrain de travailler. Après ses prises, j'ai du nettoyer mon appareil photo......mais ça en valait la peine, n'est-ce pas ?

************************************************************************************

Sveiki !
Tie, kurie nuolat skaitote šį blogą, jau trubūt žinote, kad mégstu fotografuoti. Visos mano straipsnelių nuotraukos yra mano darytos. Žinoma, fotografuoju ne tik savo kūrinius. Ypač mégstu fotografuoti gamtą. Kartais - miestą ir žmones, bet tik kartais. Turiu labai daug savo anūkélés ir šuns nuotraukų, nes, mano kuklia nuomone, vaikai ir gyvuléliai yra didžiausias gyvenimo stebuklas.
Retsykiais sugalvoju sudélioti kokias nors kompozicijas ir jas nufotografuoti. Taip sau, iš įdomumo ir linksmumo. O kartais imu fotografuoti bedirbdama su moliu. Tai nepraktiška, nes kiekvienąsyk reikia plautis rankas; fotoaparatas yra jautrus dalykas. 

Visi esame girdéję toki pasakymą, mums jis nuolat kalamas į galvas: moters rankos turi būti švelnios ir išpuoselétos, baltos ir švarios, su dailiu manikiūru. Apie moterį sprendžiama iš jos rankų ! Oi kaip man norisi tam paprieštarauti: nespręskite apie moterį iš jos rankų. Nes būna, kad ji dirba su moliu, ir tada jos rankos néra itin švelnios, jos be žiedų ir be manikiūro... Nes ant keramikés rankų manikiūras ilgai nesilaiko, žiedai trukdo dirbti, o jau jos odos lygumas - tai ištisa istorija :) Myliu savo rankas, nors jos néra tokios gražios ir švelnios, kokių iš mūsų reikalauja moteriški žurnalai.
Šiandien siūlau pažiūréti mano rankų nuotraukų. Dirbančių rankų. Fotografavau savo odą, pirštus, delnus. Iš labai arti ir iš toliau. Po to turéjau valyti fotoaparatą..... bet manau, kad vertéjo, ar ne ?


Paume * Delnas

Poignet * Riešas

Main * Ranka

Trois doigts en terre * Trys moléti pirštai

Paume encore * Delnas dar

Cinq doigts * Penki pirštai

Mon sceau * Mano antspaudas

De la terre dans ma main * Molio gabalélis mano rankoje

27 mai 2015

Série des Hybrides * Hibridų serija

Il est venu le temps de parler de mes étranges créatures que j'ai appelé les Hybrides. Pourquoi les Hybrides ? Parce que ils ont les visages d'un bébé, et leurs corps sont les corps des animaux. Pour le moment, j'ai trois hybrides qui sont finis: un Chien, un Chat et un Escargot aux Cornes de Porcelaine. Un de plus est en route, j'ai déjà fabriqué sa tête. Les autres sont dans mon imagination pour l'instant. Les têtes de toutes ces sculptures sont amovibles, on peut les enlever, tourner... elles peuvent regarder là ou vous décidez.
Seulement voilà, j'ai un problème avec ces créatures. Mon mari et mon fils les ont vues, et ils ne l'aiment pas :( Mon mari dit que le contraste entre visage d'ange et le corps d'une bête l'effraie. Mon fils dit qu'il n'aime pas ces visages de chérubins couverts de fissures, même si sont des fissures raku.
J'ai aussi montré les photos des Hybrides dans ma page de Facebook. Enthousiasme autour de ces photos n'était pas très grand, en tout cas pas aussi grand que autour des chevaux qui plaisaient beaucoup. Les gens ne disent rien de désagréable, mais le silence parle de lui-même... C'est pour ça que je commence a avoir des doutes: faut il continuer, ou pas ? Moi, je suis pas objective, j'aime mes petits bébés hybrides, je les trouve mignons. Et vous ? Je vous laisse regarder les photos et vous me dites qu'est-ce que vous en pensez, d'accord ? Merci d'avance, je compte sur vous.

*************************************************************************************

Atéjo laikas papasakoti apie keistas būtybes. Jas sukūriau balandį, išsidegiau jau gegužę. Pavadinau Hibridais. Kodél būtent taip ? Todél, kad jos turi kūdikių veidukus, o ju kūnai yra gyvūnų kūnai. Kol kas turiu tris baigtas būtybes: Šuniuką, Katinélį ir Sraigę porcelianiniais ragučiais. Dar vienas sutvérimas yra daromas, jau nulipdžiau jam galvą. Kiti kol kas gyvena mano vaizduotéje. Jų galvos judančios: jas galima išimti, galima pasukti į bet kurią pusę, t.y., jos gali žiūréti ten, kur norite jūs.
Viskas būtų gerai, bet va, turiu problemą: mano vyras ir sūnus jau maté šiuos hibridukus, ir jiems jie nepatinka. Mano vyrija yra pirmieji mano kritikai, dažnai įsiklausau į jų nuomonę. Vyras sako, kad jam yra pobaisis tas kontrastas tarp angeliško kūdikio veiduko ir gyvūno kūnelio. Sūnus sako, kad jam tie cherubinų veidukai ir šiaip nepatinka, o dar kai tokie suskeldéję, tai išvis... Taipogi išdéjau hibridų nuotraukas į savo puslapį Facebook'e, ir turiu pasakyti, kad jos nesusilauké démesio. Na, sakykime, susilauké, bet ne tokio didelio, kaip kad arkliukų nuotraukos. Žmonés nesako nieko blogo, bet juk tyla kartais yra tokia pat iškalbinga, kaip ir žodžiai, ar ne ? :)
Štai todél aš imu abejoti: tęsti man šią seriją ar ne ? Nesu objektyvi, mano kūdikéliai-hibridai man yra visai mieli. O jums ? Prašau pažiūrinéti nuotraukas ir išsakyti savo nuomonę. Ačiū iš anksto, lauksiu jūsų atsiliepimų.

Modelage des pattes de mon petit Chat * Mano mažojo Katinélio letenų lipdymas
Naissance des Hybrides: la tête de mon petit Chat sur le corps de Chien dans l'atelier. * Hibridų gimimas: Katinélio galva ant Šuns kūno dirbtuvéje.
Bonjour, Petit. Ici, la tête de mon Escargot, tout juste sortie du four. * Sveikas, Mažyli. Čia yra ką tik išdegta Sraigiuko galvelé.
Mon petit Chien; émaillé, cuit, lavé. Raku, longueur~30cm; hauteur ~27cm * Mano Šuniukas. Nuglazūruotas, išdegtas, nupraustas. Raku; ilgis~30cm, aukštis~27cm.

Mon P'tit Chat; raku; Hauteur~42cm, Largeur~18cm, Profondeur~15cm. * Mano Katinélis; raku. Aukštis~42cm, ilgis~18cm, plotis~15cm.

Dos de mon P'tit Chat. * Katinélio nugara.

Escargot Cornes de Porcelaine. raku et porcelaine; Hauteur~23cm, Largeur~30cm, Profondeur~23cm * Sraigiukas vardu Porcelianiniai Rageliai; raku et porcelianas. Aukštis~23cm, ilgis~30cm, plotis~23cm

Esvcargot Cornes de Pocelaine. * Sraigiukas vardu Porcelianiniai Rageliai
Dernière photo d'une toute petite sculpture: Je suis un Corgi. Raku; hauteur 12cm, longueur 13cm. * Paskutiné nuotrauka visai mažytés skulptūrélés, "Aš esu korgis". Raku; aukštis 12cm, ilgis 13cm.


26 mai 2015

Cinq personnages et un peu de philosophie * Penki personažai ir truputis filosofijos

J'ai tellement à raconter que je sais même pas par où commencer...
Bon, je vais commencer par mes personnages d'avril. J'en ai fabriqués cinq; trois sont déjà partis vivre en Angleterre, deux sont chez moi, dont un est à recuire... Tous sont en raku nu. J'ai pris beaucoup de plaisir à les modeler, ils sont  sereins, doux, joyeux... Sauf le dernier qui résiste un peu, mais on va s'entendre, je sais. Comment je le sais ? Bah parce que je l'aime :)
J'aime mon travail, même si je gagne pas beaucoup. J'adore mon boulot et j'aimerais tant que ce sera le cas pour tout le monde. Parce que, si on fait quelque chose qu'on aime pas, qu'est qui se passe ? On est malheureux et ... je sais pas si faut le dire ?... Je crois que si ont fait un travail qu'on aime pas, on s'empoisonne et on empoisonne les autres, voilà.
Je vous demande pardon pour cette philosophie de l'atelier poussiéreux, revenons à mes personnages. Leur histoire en photos vous trouverez plus bas.
Demain, je vais raconter histoires des autres personnages qui s'appellent les Hybrides. Certains les aiment, certains il font peur. Mais ça, c'est pour plus tard, suivez le blog ;)

***********************************************************************************

Turiu tiek daug papasakoti, kad net nežinau, nuo ko pradéti...
Kiek pagalvojus, pradésiu nuo penkių savo dar balandį nulipdytų personažų. Trys iš jų paštu jau išskrido į Angliją, beveik nespéjau jais pasidžiaugti. Du dar tebegyvena pas mane, bet vienas pasirodé itin atkaklus, jį teks perdegti is naujo. Bet mudu susitarsime, aš žinau.
Visi penki personažai išdegti nuoguoju raku. Patyriau daug malonumo juos lipdydama ir degdama, nes jie tokie ramūs, tyliai džiaugsmingi, besišypsantys, tokie dzen... Ir apskritai, turiu pasakyti, kad labai myliu savo darbą, nesvarbu, kad uždirbu juokingai mažai. Man norétųsi, kad visi žmonés mégtų savo darbus, nes (pardon, truputį pafilosofuosiu)... nes juk žinot, kaip yra gera, kai darai tai, kas tau patinka. O jei dirbi nemielą darbą, kas pasidaro ? Nežinau, ar turéčiau garsiai tai parašyti, bet man atrodo, kad jei dirbi nepatinkamą darbą, tai létai nuodijiesi. Maža to, tu nuodiji kitus. Atsiprašau už nukrypimą, už šią iš dulkinų dirbtuvių išlindusią filosofiją, geriau grįžkime prie personažų. Jų istoriją rasite nuotraukose žemiau.
Rytoj papasakosiu apie kitus personažus, kurių seriją pavadinau Hibridais. Kai kam jie gražūs, kai kam - baisūs. Bet apie tai véliau, sekite blogą ;)

Tris personnages zen, entrain de méditer tout juste finis * Ką tik baigti trys medituojantys personažai.

Celui-là s'appelle J'aime les tulipes. * Šis vadinasi "Man patinka tulpés".

Nom de celui-là est "J'ai attrapé un poisson gros comme ça et je suis tout content". C'est lui qui n'est pas encore tout à fait fini.* O šio vardas yra "Aš pagavau štai tokią žuvį ir esu visas patenkintas". Tai jis dar néra baigtas iki galo.

Premier personnage zen; terre rosée, raku nu. * Pirmasis medituojantis personažas; rausvas molis, nuogasis raku

Deuxième personnage zen; terre natori, raku nu. * Antrasis medituojantis personažas; natori molis, nuogasis raku.

Troisème personnage zen; tere natori, raku nu. * Trečiasis medituojantis personažas; natori molis, nuogasis raku

Trois personnages qui méditent * Trys medituojantys personažai
"J'aime les tulipes", coté droit. Terre rosée, raku nu. * "Man patinka tulpés", dešiné pusé. Rausvasis molis, nuogasis raku.
"J'aime les tulipes" de face et un qui fait du photobombing. * "Man patinka tulpés" iš priekio ir toks vienas, kuris užsiima fotobombingu.
Et la dernière tentation de mettre une petite  vidéo de ma page Facebook
Paskutinis bandymas prikabinti nedidukę video is mano Facebook puslapio