Au début, tout allé bien. J'ai bien réussi mon plateau, je engobé le centre avec mon beau engobe bleu, je l'ai poli, j'ai imprimé des motifs. Il a bien séché, il a bien supporté le cuisson de biscuit. J'ai mis mon engobe de décrochage et mon émail perdu sur le centre; ça devait être du raku nu. J'étais contente de contraste des textures sur le même plateau: rugueux sur les bords, puis les motifs imprimés, puis la douceur de raku nu...
les contrastes des textures * tekstūrų kontrastai |
les larmes d'un céramiste * keramiko ašaros |
Non, c'est une blague, j'ai pas pleuré. Je ne sais que très bien, que ce sont les choses qui arrivent. J'étais déçue, j'avais espéré que mon plateau sera très beau. En plus, il était beau !! Quand je l'ai sorti de l'enfumage, quand je l'ai arrosé et émail perdu est parti, j'ai vu comme il est beau. Mais cette satanée fissure..... oh-la-la. Elle a tout gâché.
on l'a voit très bien, la vilaine craquelure * bjaurusis įskilimas labai ryškiai matomas |
réparé tant bien que mal * sutaisiau kaip mokéjau |
plateau réparé, détail * sutaisytas dubuo, detalé |
fissure réparée * užtaisytas įskilimas |
Voilà l'histoire de mon beau plateau bleu.
*************************************************************************************
Viskas prasidéjo kaip visada. Nusipirkau gabalą molio, jau turédama galvoje daiktus, kuriuos iš jo lipdysiu. O gavosi taip, kad man šis molis nelabai patiko. Jis man pasirodé per daug šamotinis, gana greit džiūvantis. Mano rankos, pripratusios prie smulkesnio ir švelnesnio šamoto, liko nepatenkintos šiuo moliu. Nulipdžiau iš jo Katinélį ir Sraigę, aprašytus viename iš ankstesnių straipsnių, ir man dar gana nemažai jo liko. Sukau galvą, ką dar būtų galima nulipdyti, juk išmesti tai gaila. Nusprendžiau pagaminti iš jo didelį platų dubenį, pasinaudoti tekstūrų kontrastais, kuriuos galima iš jo išgauti. Padariau dubenį, nupoliravau jo centrą, įspaudžiau motyvus. Glotnųjį centrą padengiau savo mylimu mélynuoju angobu. Dubuo gerai džiūvo, nesideformavo, puikiai atlaiké pirmąjį degimą. Centrą padengiau apsauginiu angobu, paskui - nutrupančiąja glazūra, nes noréjau, kad centras būtų "nuogas", kad jame liktų tik gražus įtrūkimų piešinys. Likau patenkinta tekstūrų kontrastais: dubens pakraščiai šiurkštūs ir gruobléti, paskui įspausta geometrinių motyvų juosta, o centras - švelnus ir lygus.
Degimo dieną kepino apie 30°C karštis. Prie krosnies likau viena vienutélé, visi potencialūs pagalbininkai išsivaikščiojo namo, nuvargę ir kaitros iškankinti. Atsidariau iki raudonumo įkaitusią krosnį, didvyriškai atlaikiau tą pragarišką karštį, čiupau žnyples ir tik tada su siaubu pamačiau didelį įskilimą savo dubenyje... Drebančiomis iš apmaudo žnyplémis ištraukiau tą ilgai godotą, bet jau įskilusį dubenį, įdéjau į aprūkymo talpą, užbériau pjuvenų... ištraukiau likusius molinukus iš krosnies, dar užbériau pjuvenų, uždariau talpą dangčiu ir nuéjau verkti, braukdama ašaras, sumišusias su upeliais srūvančiu prakaitu...
Juokauju, žinoma. Neverkiau, nes per daug gerai žinau, kad taip gali atsitikti. Ypač dažnai taip būna su plokščiais ir plačiais daiktais, nes terminis šokas ir paviršių įtempimai neretai padaro savo: ima ir įskyla. Aišku, gaila, nes tikéjausi, kad daiktas bus gražus. Jis ir buvo gražus, niekšas šitas. Kai po 15 min. pagaliau atidariau aprūkymo talpą, kai išémiau dubenį ir paliejau jį vandeniu, kad atšoktų nutrupančioji glazūra, jau mačiau, kad tai didelio grožio kūrinys. Deja, įskilimas sugadino visą reikalą.
Dubuo pernelyg puikus, kad išmesčiau jį į šiukšlių déžę. Suklijavau įtrūkimą ir uždažiau jį auksiniais dažais. Aišku, idealiausia būtų jį užtaisyti auksu, kaip tai daro japonų ir kiniečių meistrai. Bet iš kur aš jį imsiu, tą auksą ?? neturiu jo, nesu tokia turtinga. Panaudojau tai, ką radau dirbtuvéje, t.y. tik auksinius akrilo dažus.
Nors ir paklijuotas, šis mélynasis dubuo vis tiek yra dailus ir dekoratyvus, jį galima naudoti.
Va tokia štai mano mélynojo dubens istorija.
graži istorija, o dubuo tai nuostabus
RépondreSupprimeraciu uz komplimentus, mano istikimasis Skaitytojau :)
SupprimerIlona, tavo dubuo ypatingai gražus, gal tik kitaip nei tu tikėjaisi :) juk grožis dažnai pasirodo ten, kur jo nesitiki, t.y. nestandarte...
RépondreSupprimerAuksinis Dievo valios apsireiškimas žmogaus rankų kūrinyje!
Labai malonu cia tave "matyti", Sauliau. Aciu uz paguodima :)
Supprimerkoks gražus tas mėlynumas su aukso žaibu :)
RépondreSupprimerman atrodo jis ne pasigadino, o pasigerino :))