Jour de l'An, j'étais à Vilnius, dans ma ville natale. il faisait pas beau, mais pas froid non plus. J'ai profité de toutes les belles expositions qui ont lieu en ce moment dans la capitale lituanienne. En plus, j'ai vu le plus beau sapin de Noël de toute l'Europe. Si si :) Il était vraiment merveilleux !
Cette fois, un petit reportage sur l'exposition des photos. En soi, cette expo est assez ordinaire, mais le lieu ! C'est justement le lieu qui est très important. C'est une vieille église baroque dans la vieille ville de Vilnius. Elle était fermée pendant l'époque soviétique. C'est pas tout; on a fait un entrepôt des légumes là-dedans. Incroyable mais vrai. Eglise comme entrepôt... une profanation totale. On a y construit des étages en béton, sur trois niveaux. Pour mettre plus de légumes possible. On a fait un ascenseur qui pouvait transporter presque une tonne: légumes, ça pèse lourd. Il n'y a plus des fresques, seulement la peinture blanche partout. Euh... non, elle était blanche peut être au début, maintenant c'est gris, moisi, sale... A pleurer ! On sait pas si les parties en béton seront enlevées, ou pas. Je crois qu'il faut garder en état, comme ça ce sera un monument pour le vandalisme. Un très fort monument.
Bon. Voilà les toutes premières nouvelles de l'année. J'espère d'en rapporter d'autres. Parce que le travail n'attend pas, parce que j'ai déjà quelques nouvelles pièces, parce que l'année de Chien va bientôt commencer, et moi, vous savez, j'adore les chiens...
 |
| église de la Vierge Consolante à Vilnius * Mergelés Ramintojos bažnyčia Vilniuje |
 |
| cage d'éscalier dans l'église. (mon téléphone a fait cette image sans que je fasse quelque chose. ce sont les fantômes, à mon avis * laipitiné. mobiliakas pats tai nufotkino, be mano paliepimo. vaiduokliai suorganizavo, ne kitaip. |
 |
| entrée dans la salle d'expo de deuxième étage. traces rouges marquent le passage qui est très bas: attention aux vos têtes * įéjimas į trečią aukštą, kur buvo paroda, yra labai žemas. saugokite galvas |
 |
| salle d'expo, pas loin de plafond de l'église. à gauche, on remarque la cage de l'ascenseur avec la porte grise en métal * bažnyčios palubéje, trečiame aukšte - parodų salé. kairéje matome liftą, tą, už pilkų metalinių durų. jis išmūrytas pačiame bažnyčios centre |
 |
| expo * paroda |
 |
| expo * paroda |
 |
| expo * paroda |
 |
| encore cet ascenseur qui est construit au coeur de l'église. il est écrit en russe: ascenseur pour les cargaisons jusqu'au 950kg * ir dar tas nelaimingas centrinis liftas su rusišku užrašu |
 |
| le mur en béton épais cache les moulures de style baroque * storo betono siena slepia barokinius lipdinius |
Sveiki visi ! Laimingų 2018-jų ! Te sveikata ir meilé lydi Jus, o kai turésite tai, tai bus ir džiaugsmas, ir kūrybingumas, ir gražūs rezultatai. To ir linkiu.
O dabar papasakosiu apie vieną vakarą Vilniuje. nes Naujuosius sutikau savo gimtąjame mieste.
Aušros vartų gatvé. žiurkių sparnų triukšmas - balandžiai nuskrido. telefonų spragséjimas - fotkina Aušros vartus net prietemoj, lenkiškai kalba, džiaugiasi. ir aš džiaugiuosi už juos, nes jų telefonai turbūt geresni, maniškis tai labai supikselizuotų ir nutriukšmintų nuotrauką, patamsyje darytą. Arkos galerija. jaunieji Baltarusijos meninykai*. įdomu įdomu... lipam, atsiremiam į Medos Norbutaités** tapybą. į mus nemirksédamas, labai įdémiai žiūri Avinélis. nepasislépsi ! nuo kitos sienos spokso mélynojo kraujo kiaulé. jos akys mažos. ir aukso veršis be galo pavargęs... paskui - iš tikrųjų jaunieji baltarusiai. vaje, kaip stipru, na ir kodél mes į baltarusius žiūrim su nekokia išankstine nuostata, bent jau apie save sakau - nu kvaila gi, tos nuostatos. puikūs darbai. ir tapyba, ir skulptūra, labai.
vél susisagstom paltus, nes Aušros gatvéje véjas. žemyn, pro lempučių eglutémis skoningai išpuoštus gatvés žibintus, pro raudonais kaspinais šviečiančią Rotušés aikštés eglutę.. o pačioj Rotušéj jau matém Pakalkos tapybos parodą, užlieja pasitenkinimas, kad matém, kad šio gério nepraleidom. pro švytinčius geokupolus, visokiais niekais prekiaujančius... dabar dešinén, į Savičiaus gatvę. drožiam į Mergelés Marijos Ramintojos bažnyčią, į tą jau seniai apleistą ir išniekintą, tą, kuri buvo paversta daržovių sandéliu, į kurią gyvenime nebuvau kojos įkélusi, nors ir labai norédavosi pažiūréti, o kaip ten viduj. ten, saké, yra nespalvotų fotografijų paroda. pagaliau, pagaliau ten kažkas vyksta, galima įeiti. kiemas tamsus, bet prie bažnyčios durų dega žvakelés, kelią rodo. žengiame pro duris, o viduje - ne bažnyčios skliautų aukštis, o žemas, slegiantis betonas virš galvos. pasitikusi moteris puola mus informuoti: pirmame aukšte Rokiškio krašto prakartélių paroda būtinai pažiūrékite labai įdomu antrame aukšte nieko ten uždaryta o va trečiame tai nuotraukų paroda su kunigu Toliatu labai rekomenduojame lipkit pažiūréti nepasigailésit. nu ačiū, žinom žinom, to ir atéjome. bet visų pirma žvelgiam į tas betonines sunkiasvores lubas, nesijaučiame esantys bažnyčioje. architektūros paminklo niekintojams puikiai pavyko darbas: jautiesi sandélyje. šlykštus jausmas. nors prakartélés su žiburiuojančiom eglutém suteikia jaukumo betonu užklotai patalpai, bet... na negaliu nusikratyti slogučio, vistiek nesmagu žiūréti į apsilaupiusias sienas. šalta. sukam dešinén, ten kur turétų būt zakristija arba kokia koplytélé, randam klaikius paprastao sovietinio daugiabučio laiptus - žinot, tokius vientisus montuodavo, visur jie vienodi būdavo, - prietemoj lipam jais, su kiekvienu žingsniu aš savęs vis paklausiu, pasitikslindama: ar aš čia tikrai bažnycioje esu ? nesapnuoju ? nu nesapnuoju, telefonas rankoje tą laiptinés "avangardą" net nufotkina pats, neprašytas. dokumentas atgula jo elektroninéj atminty, sapnų šis devaisas taip nefiksuoja, kad ir kaip jo prašyčiau. taigi, lipam. antrame aukšte Žmogus savo tvirtu pečiu pastumia storas metalu kaustytas duris (aš bandžiau, man nepavyko, esu mégéja brautis ten kur nelabai galima), randame didelę salę, vos apšviestą. joje lanku stovi bažnytiniai klauptai. gal čia visgi vyksta pamaldos ? - néra kas atsako, tik spéliojam. vél lipam aukštyn o jau ten, įžengę pro nedidukes žemas duris, randame apšviestą baltą skliautuotą erdvę. pagaliau pasijuntame esą bažnyčioje ! langai didžiuliai, už jų sausio pradžios tamsa, o balti skliautai kadaise gal buvo ištapyti freskomis... dabar jie balti, tik jau pavojingai įskilę. paradoksas: ko gera, tos betoninés perdangos, prievarta sukištos šiai bažnyčiai į įsčias, jas dabar sulaiko nuo sugriuvimo ?..
ant sienų - nespalvotos nuotraukos. mums pasaké, kad tai yra pirmoji paroda***, vykstanti šiose patalpose. rašytoja L.Ever su kunigu A.Toliatu keliavo Menininkų keliu Saksonijoje; juos fotografavo A.Aleksandravičius. parodos mintis gerbtina; keliautojų maršrutas labai įdomus. o va nuotraukų esu mačiusi ir geresnių... na ir kas, kad A.Aleksandravičius puikus fotografas, kad kokios ten premijos laureatas ? kai kurios nuotraukos išties puikios, o kai kuriose matosi surežisuotas dirbtinumas. o jau kai jis matosi - tai jau nekas, manding. ir vis tiek verta eiti. vien dél Mergelés Ramintojos bažnyčios verta, kad pamatytum, kaip vandalai ją išniekino. net mano "gimtoji" (nes prie jos gimiau ir gyvenau) Pranciškonų bažnyčia taip baisiai nenukentéjo, kaip ši. dabar Mergelés Ramintojos bažnyčia - paminklas vandalizmui, didelis, smarkus ir akivaizdus. nueikite.
P.S. nuotraukų kokybé (išskyrus pirmąją, kuri daryta seniau) prasta, nes viskas fotkinta mobiliuoju, o jis pas mane nenaujas, o dar prietema... prabočykit silvuplé.
* jaunieji Baltarusijos menininkai Arkos galerijoje iki 2018 sausio 20.
** Meda Norbutaité. Implikacijos. Arkos galerija, iki 2018 sausio 19.
*** A.Aleksandravičiaus fotografijų paroda "Menininkų keliu. Ever su kunigu A.Toliatu". Mergelés Ramintojos bažnyčioje Savičiaus gatvéje. iki 2018 vasario 2. tiesa, darbo valandos labai įdomios: tik penktadieniais ir šeštadieniais nuo 17 iki 19 val.
