Nombre total de pages vues

30 octobre 2014

Voyage au Nord, la suite * Kelioné į Šiaurę, tęsinys

... la suite de mon von voyge.
Nous avons quitté ce restaurant fort intéressant, nous avons sorti nos pulls - eh oui, il faisait de plus en plus frais et après, nous nous sommes retournés sur cette longue route St.-Pétersbourg - Mourmansk. D'ailleurs, la qualité de route était excellente. Il y a 4 ans, elle était dans un tel état ... je vous dis pas. Les travaux ont été faits, et tant mieux. On a roulé assez vite, en s'arrêtant seulement pour refaire le plein, en admirant les paysages de toundra en en lisant les noms des villes et des rivières, fort curieux; ils sonnent bizarre aux nos oreilles :) Par exemple, essayez de lire ça: Kondopoga, Kontchezero, Medvejiegorsk, Kostomuksha, Kandalaksha,... Uroksa, Ussuna, Kalevala... Certains noms sont plutôt finlandais, n'est-ce pas.
Nous avons quitté la route principale pour aller dans la ville Kem . Je voulais visiter une très vieille église orthodoxe, faite entièrement en bois. Pour voir, comment elle allait maintenant. Parce que il y a 4 années de ça (oui, nous sommes passés par là il y a 4 ans;)) , elle était en restauration éternelle, toute entourée par les échafaudages, et on nous a raconté que ça a duré pendant des années, les échafaudages ont failli de pourrir à cause de lenteur des travaux. Et là - miracle. Plus d'échafaudages, plus de cadenas rouillés sur le portail. On pouvait même y entrer ! Avec mon mari, nous n'avons pas raté l'occasion.

Eglise orthodoxe qui s'appelle Uspenskyi Sobor, de 17-me, bâtie sans un clou en métal. * Cerkvé Uspenskij Sobor, pastatyta be metalių vinių 17-me amžiuje.
Uspenskyi Sobor, la cour * Vidinis Kemés cerkvés kiemas
A l'intérieur de l'église orthodoxe, vieilles icônes * Cerkvés viduje, senosios ikonos.

A l'intérieur de l'église orthodoxe, vieilles icônes. Ici, on célèbre les messes, même si les travaux de restauration d'intérieur ne sont pas encore finis. * Cerkvés viduje, senosios ikonos. Reguliariai dabar čia vyksta pamaldos, nors vidus dar nebaigtas restauruoti

Voilà notre ligne d'arrivée. Il nous reste que 44 km, mais nous savons d'avance que ça va nous prendre 2 heures: les routes en Russie ne sont pas mesurées en kilomètres, mais en temps qui est nécessaire pour les parcourir. Cette route est épouvantable: des trous et des bosses, des grosses pierres, des troncs d'arbres et des flaques profondes. La vitesse recommandée est de 40 km/h mais réellement on ne peut rouler que à 20 km/h si on veut pas perdre les roues. Je veux même pas imaginer comment les gens roulent en automne et au printemps... Par contre, l'hiver - ça va :) * Štai ji, finišo tiesioji. Mums lieka tik 44 km pravažiuoti, bet mes jau žinom, kad Rusijoje kelio ilgis matuojamas ne kilometrais, o laiku, praleistu įveikiant tuos kilometrus. Tuos varganus 44 km mes važiuosim kokias dvi valandas, nes kelio kokybé yra siaubinga: duobés ir kauburiai, klastingos balos, akmenys ir mediniai rąstai, kyšantys iš kelio... Rekomenduojamą greitį matote ant ženklo, bet realiai tenka vaziuoti vos 20 km/val. , jei nenorite pamesti ratų. Net baisu pagalvoti, kaip žmonés čia važinéja rudenį ir pavasarį. O va žiemą tai jau gerai; žiemą mes čia vienąsyk jau buvom ir matém, kad gerai :)

Enfin arrivés !! Voilà Pongoma. après ces derniers kilomètres de secousses horribles, nous avons sortis de notre voiture en chancelant, comme si nous étions ivres où comme si nous avions le mal de mer... Le chien aussi :)

Voilà Pongoma ! Le village est situé sur l''estuaire de rivière qui verse ses eaux rapides dans la mer Blanche. ICi, la marée basse. * Pongoma ! Kaimas išsidéstęs upés Pongomos, nešančios greitus ir švarius savo vandenis į Baltąją jūrą, žiotyse. Nuotraukoje - atoslūgis.

Nous sommes arrivés et tout de suite partis visiter le village. Vily le chien était très content de pouvoir marcher et courir normalement après deux journées passées dans la voiture, et surtout - après ces 44 derniers kilomètres de galère. * Atvažiavome ir nuéjome apžiūréti kaimo. Šuo Vilis buvo labai laimingas, galédamas vél vaikščioti ir bégioti po dviejų dienų, praleistų mašinoje, ir ypač - po paskutinių 44 kilometrų klaikaus kratymo :)

Puis, les plages de mer Blanche... * O dar paskui - Baltosios jūros pliažai
Quelques photos pour vous. Admirez la beauté du Nord, du vrai.

Bonjour, la Blanche ! * Sveika, Baltoji !

Cailloux multicolores * Spalvoti akmenéliai

La pluie arrive * Lietus pareina

Coucher du soleil * Vienas toks saulélydis

Calme * Ramybé
Les rochers qui entrent dans la mer * Uolétas krantas

Un autre coucher du soleil * Kitas saulélydis

Tour de pierres en construction * Statom akmenų bokštą

Sommeil sous une tente dans la nature est le meilleur * Miegas palapinéje gamtoje yra pats saldžiausias

et encore une tour, sous le soleil couchant * Ir dar vienas bokštas, jau saulélydžio šviesoje
Admirateurs de la nature sauvage * Laukinés gamtos mylétojai

Et encore une photo; c'est moi et Vily dans le bateau :) * Ir dar viena foto, čia mudu su Viliu valtyje :)

Juste devant le village Pongoma, dans mer il y a une île qui s'appelle Shong. Elle est assez grande, les touristes qui y passent en canoës,  l'aiment beaucoup. Nous sommes allés la visiter en bateau, après 4 années d'absence... Et nous avons y trouvée une nouveauté ! Un tronc d'arbre desséché serve d'un panneau des directions. On y cloue toute sorte de petits écriteaux avec les noms de villes, d'où sont venus les touristes. Des petites planches, des branches, des vieilles pagaies des canoës cassées - tout est bon pour écrire le nom de la ville. Sur la photo plus bas vous pouvez voir ce tronc, il y a pas mal de villes inscrites. Ce sont  les villes plutôt russes: Moscou, St.-Pétersbourg, Saratov, Tula et beaucoup autres.... Il y a aussi les villes étrangères: Kiev, Kharkiv (Ukraine).. Minsk, Vitebsk (Bielorussie).. On a trouvé même Riga, tout en haut - la capitale de Lettonie. Pas de villes lituaniennes, ni françaises, aucune ! Il fallait absolument corriger ça parce que nous, mon mari et moi, ça faisait la quatrième fois en tout que nous sommes venus à Pongoma, et pour la deuxième fois, nous avons posé nos pieds sur cette île de Shong. Nous avons accroché un écriteau avec le nom de Bordeaux.

Un tronc d'arbre desséché qui serve comme accrochage des panneaux avec les noms des villes* Nudžiūvęs medis, ant kurio turistai kabina lenteles su vardais miestų, iš kurių jie atvyko.

Voilà, le nom de Bordeaux est accroché. Avec l'année 2014 et le logo, s'il vous plait. Maintenant, il faudra y aller voir un de ces jours s'il y est toujours. * Ir štai, Bordo vardas pakabintas. Su metais ir su miesto emblema. Kada nors reikés nuvažiuoti patikrinti, ar tebekaba.

Nous avons passés des très bons moments là bas. Nos amis sont des gens formidables, nous avons campé ensemble dans la nature sauvage, nous sommes allés pêcher, se promener en bateau à la mer, nous avons chanté autour d'un feu du camp allumé... Moi, j'ai pas perdu de temps: j'ai dessiné, j'ai beaucoup écrit dans mon moleskine, j'ai construit des tours de pierres en équilibre, j'ai fait plein de photos. Je vous raconte tout ça pour qu'envie de voyager vous ne quitte pas. Le monde est si beau, si vaste, si plein de surprises. Voyage est une source d'inspiration inépuisable.

***********************************************************************************

Tęsiu pasakojimą.
Tai štai, išéjome iš to įdomaus restorano, išsitraukéme šiltus megztinius, apsirengéme. O kaipgi kitaip: kuo giliau į Šiaurę, tuo šalčiau. Grįžome į trasą St. Peterburgas-Murmanskas. Kelio kokybé labai maloniai stebino, nes prieš 4 metus, kai įvažiavome į jį iš Suomijos pusés, tai jo būklé buvo visai kitokia. Asfaltas buvo kauburiuotas, išdaužytas, būdavo, kad juo važiuojantys sunkvežimiai virsdavo nuo kratymo, bešokinėdami per duobes. O dabar - malonumas važiuoti. Tiesa, kelias tik dviejų juostų, bet šiems kraštams tai jau tikrai didžiulis pasiekimas. Šitaip smagiai lékdami, sustodami tik įsipilti benzino, gérédamiesi tundros vaizdais, skaitéme miestų ir kaimų, ežerų ir upių pavadinimus, stebéjomés ir grožéjomés jais. Tik įsiskaitykite į jų poeziją, garsiai tardami: Kondopoga, Končezero, Medvežjegorsk, Kostomukša, Kandalakša... Uroksa, Ussuna, Kalevala... Kai kurie skamba labai jau suomiškai, ar ne ?..

Pagaliau privažiavome posūkį į Kemę, į rajono centrą, nuo kurio iki Pongomos belieka vos šimtelis kilometrų. Pasukome į tą Kemę, nes man labai rūpéjo pamatyti medinę jos cerkvę. Prieš 4 metus, kai čia buvome paskutini kartą, ji visa buvo pastoliuose, atseit restauruojama. Tie pastoliai ten stovéjo jau dešimtmečius, jau net trūnyti pradéjo. Kai atvažiavome šiemet, tai labai maloniai buvome nustebinti: jokių pastolių, jokių surūdijusių spynų ant vartų. Cerkvé stovi atrestauruota, kiemo vartai atidaryti - prašom eiti ir lankyti. Aišku, kad tokios progos nepraleidome, iškart įlindome ir į kiemą, ir į pačią cerkvę. Mus pasitiko moterélé-prižiūrétoja, liepé man skarutę užsirišti. Laimei, turéjau šilkinį šalikélį ant kaklo. Juk pravoslaviškos taisyklés reiklauja moterims dengtis galvas. Toji moterélé mus pavedžiojo, papasakojo cerkvés istoriją... dalį jau buvome girdéję anksčiau. Dabar šioje cerkvéje, kuri vadinasi Uspenskij Sobor, nuolat vyksta pamaldos, nors vidus dar ir nebaigtas restauruoti. Buvo įdomu.
Paskui prasiéjom po parduotuves, supirkom kalną maisto, nes Pongomoje mūsų lauké didžiulé kompanija, o vietiné parduotuvélé labai jau vargana. 
Po klaikaus kratymosi paskutiniais kilometrais pagaliau atvažiavome. Šuo buvo laimingas, galédamas išlipti ir pabégioti. Mes irgi jautémés lyg apgirtę ar lyg jūros liga susirgę. Bet gamtos grožis, grynas ir šaltas oras bei maloni draugija labai greitai išvaiké visą nuovargį.
Nuostabi savaité prabégo lyg sapnas. Plaukém į žvejybą jūroje, nakvojome palapinése, dainavome sédédami aplink laužą, užkurtą vietoje, kur aplink dešimtimis kilometrų néra né gyvos dvasios. Kalbéjomés ir ginčijomés, daug juokémés... tiesiog mégavomés buvimu kartu su senais gerais draugais. Laukiné gamta nuteikia poilsiui, kūrybai, meditacijai. Daug rašiau ir piešiau į savo moleskiną, stačiau akmeninius bokštus, rinkau kriaukleles ir akmenélius, daug fotografavau... ir visą laiką ilséjausi. 
Vienoje iš salų, esančių jūroje prieš kaimą, radome medį-stulpą, ant kurio praplaukiantys turistai kabina lenteles su miestų, iš kurių jie atvyko, pavadinimais. Tos salos vardas yra Šongas, ją labai mégsta visokie baidarininkai.  Pries 4 metus to stulpo dar nebuvo. Perskaitéme daugybę rusiškų miestų pavadinimų: Maskva, Piteris, Tula, Saratovas ir galybé kitų. Taip pat Kijevas, Charkovas. Minskas, Vitebskas... Net Rygą radome kažkur aukštai prikaltą. Ir né vieno lietuviško, né vieno prancūziško pavadinimo ! Nutaréme pakabinti bent Bordo vardą, nes tik vieną lentukę tam tinkamą radome. Bordo vis tik toliau negu Vilnius ;) Sekantį kartą, kai važiuosime patikrinti, ar mūsų lentelé tebekabo, nusivešime pasiruošę ir Vilniaus vardą. Būtinai nusivešime.
Kodél aš visa tai rašau, kodél pasakoju apie savo keliones ? Tam, kad noras keliauti neapleistų nei manęs pačios, nei Jūsų. Pasaulis toks gražus, toks didelis ir įdomus, toks pilnas siurprizų. O kelionés - tai neišsenkantis visokių įkvépimų šaltinis. 
Ačiū Jums, kad skaitéte.

29 octobre 2014

Voyage au Nord * Kelioné į Šiaurę

L'autre jour, j'ai promis de raconter encore un de mes voyages d'été dernier. Cette fois je suis allée en Carélie. C'est quoi, cette Carélie, demandez-vous ? C'est un pays magnifique au nord de l'Europe, un pays de superbes lacs qui y sont très très nombreux, pays de merveilleuses forêts sauvages, des rivières rapides et propres... Carélie est divisée par deux: une partie, c'est la Finlande, et deuxième, c'est la Russie. Cette fois je suis allée en Russie. Notre but était le village sur le bord de la mer Blanche, il s'appelle Pongoma. De Bordeaux, ça ferait à peu près 4500 km.
On est partis de Vilnius en voiture, traversé le nord de Lituanie et l'est de Lettonie. Nos visas et autres papiers étaient en règle et un beau après-midi d'août nous sommes entrés en Russie. Nous avons traversé la région de ville Pskov, puis  Luga. Nous avons passé la nuit dans un petit et miteux hôtel à Kirovsk, une trentaine de kilomètres à l'est de Saint-Pétersbourg sur la berge du fleuve Neva. Petit déjeuner n'était pas servi dans cet hôtel, alors nous sommes partis très tôt à la recherche d'une cafeteria sur un aire de repos, par exemple. Et c'était pas facile à trouver ! Ni aire du repos convenable, ni cafeteria non plus.
Après avoir parcouru dizaines et dizaines des kilomètres enfin nous avons trouvé un restaurant dans le village, le "Fermier", avec une boulangerie à coté. Et là... j'ai trouvé une exposition des céramiques locales, plein d'animaux empaillés sur les murs et un intérieur somptueux :) Admirez, svp.

Intérieur du restaurant "Le Fermier" dans le village Domojirovo, sur la route Saint-Pétersbourg - Mourmansk. * Restorano "Fermeris" interjeras, kaimas Domožirovo, kažkur ant kelio St.-Peterburgas - Murmanskas.
Set de table. Il est marqué: "Chers invités, soyez les bienvenus, ici vous avez les confitures et les compotes maison, faits des baies sauvages, vous pouvez gouter le lait et le pain frais, les recettes russes anciennes..." Sympa. Mais leur café était... comment dire ? Soluble :( Tout simplement infect. Mais c'est pas de leur faute, c'est pas un pays du café, la Russie ! * Ant stalo, vietoj staltiesélių - tokie štai reklaminiai "patiesaliukai". Daugelis jūsų rusiškai skaitote, todél neversiu, kas čia parašyta. O va jų kava tai... kaip čia švelniau pasakius ? Vienas žodis - tirpi. Kiti du žodžiai: labai neskani. Na bet tai ne jų kalté; Rusija gi ne kavos kraštas (patys žinote, ko ten kraštas), užsimané mat moterišké rusiško kaimo glūdumoj geros kavos! Dar ko.
Nous n'avons pas mangé ici par manque d'appétit. Les "pirojkis" russes avec du choux et du fromage blanc dedans ne sont pas mes préférés. Ni pour le petit déj, ni pour plus tard. J'ai bu ma tasse du cet café pas bon et les dames du restaurant m'ont fait visiter leur sales. D'abord, j'ai admiré les petites statuettes en céramique, faites par les artistes locaux. Pas mal du tout :) Ils rappellent les santons du Provence, n'est-ce pas ?

"santons" russes * rusiškos figūrélés


balalaîkas et Died Moroz - Père Noël russe * balalaikos ir Diedas Marozas


Et puis, quelques tasses, théières et autres bols :

théières et tasses * arbatinukai ir puodukai

adresse de potier * puodžiaus adresas

Simple, mais beau. A vrai dire, j'étais agréablement surprise par charmant accueil et par toute cette exposition de céramiques. Je peux dire, que j'ai beaucoup voyagé en Russie, et les restaurants et autres cafeterias, j'en ai vu pas mal. Celui-là sortait du lot. En pleine campagne, en plus. Bravo à tout le personnel !

Après ça, il nous restait encore plusieurs centaines de kilomètres à parcourir... Demain, je vais continuer à raconter.

***********************************************************************************

Anądien žadéjau parašyti apie savo kelionę į Šiaurę.
Tai štai, šių metų rugpjūtį buvome nukeliavę į Kareliją, į rusiškąją jos pusę. Tai jau ne pirmas, jau (mintyse suskaičiavau) koks ketvirtas mano žygis į tą puikųjį kraštą. Gamta - nuostabi. Kerintys laukiniai miškai, pelkés, sraunios švarios upés, tūkstančiai ežerų... Baltosios jūros uoléti krantai, baltosios naktys... Mūsų tikslas buvo kaimas Pongoma ant Baltosios jūros kranto, upés Pongomos žiotyse. Nuo Vilniaus apie 1600 km, o nuo Bordo tai ir visi 4500 km gautųsi. Laimei, mes išvažiavome būtent iš Vilniaus vieną gražų rugpjūčio rytą. Pervažiavome šiaurés Lietuvą, įriedéjome į Latviją, kirtome Daugpilį. Tyčia važiavome ne aplinkkeliu, o per miestą, nes noréjome pamatyti, kaip jis pasikeits, senokai mat nebuvome. Daugpilis statosi, gatvés perkastos, taisomos, tiesiami nauji tramvajaus bégiai. Smagu už braliukus, kad tvarkosi. Paskui per Rezeknę nuvarém link rus sienos. Pasienyje užtrukome gan ilgai, nors visi popieriai buvo tvarkoje: ir vizas turéjom, ir šuns dokumentus. A, pamiršau parasyti, kad ir mūsų korgis Vilis kartu keliavo. Tiesiog, kol visokias deklaracijas pildém, kol jas pasieniečiai skaité ir bagažinés turtą peržiūrinéjo, kol veterinaré šuniuką kalbino ir jo sveikatos pažyméjimą, rašytą arba prancūziškai, arba lietuviškai, bandé suprasti, tai ir praéjo geros 3 valandos... 
Galų gale įriedéjome į Rusijos teritoriją. Pervažiavome Pskovo "oblastį", paskui miestą Luga, paskui pora valandų prakiurksojome kažkur miškuose, nes susidaré milžiniškas kamštis dél taisomo tiltuko. Temstant aplinkkeliu apvažiavome St.Peterburgą ir apsinakvojom kažkokiame nusususiame viešbutélyje ant Nevos kranto, mieste Kirovske. Viešbutélis buvo toks varganas, kad net kavos pusryčiams nedavé. Anksti ryte sprukom iš ten, tikédamiesi kavos rasti kur nors pakeliui. "Не тут то было!" - pasakytų rusas :) Nei padorios poilsio aikštelés, nei tuo labiau kavinés toje trasoje Piteris-Murmanskas labai ilgai rasti nepavyko. Bet užtat kai jau radom, tai radom Perlą ! Su kepykléle šalia, su įmantriu interjeru, su keramikos ekspozicija. Jei kada nors tektų tąja trasa važiuoti, rekomenduoju: kažkur uz miesto Siasstroj yra toks kaimas Domožirovo. Tai va jame, dešinéje kelio puséje, ir rasite tą restoraną "Fermeris". Jei pusryčiams mégstate bandeles su kopūstais ir varške, jei norite malonaus ir démesingo, bet neįkyraus aptarnavimo rusiško kaimo viduryje - tai tas restoranas kaip tik jums. Nemažai esu keliavusi po Rusiją, mačiau daug restoranų ir kavinių. Šis buvo kitoks, ypatingas. Padavéja ir valytoja savo įstaiga labai didžiuojasi. Kai išgériau tą neskaniąją kavą, nors nieko ir nevalgiau (tie jų pirožki su kopūstais ir visokiom varškém - ne mano skrandžiui), jos apvedžiojo mane po visą restoraną, įleido pasigrožéti net banketine sale. Toks baisus kičas ten įrengtas, kad net gražus iš to baisumo :) įspūdį man paliko. Galiu tik pasakyti, kad personalas labai šaunus ir klientus tikrai šiltai pasitinka.

Po to mums dar liko daug daug šimtų kilometrų pravažiuoti... apie tai papasakosiu rytoj.

Salle de fêtes dans le restaurant "Le Femier", avec un blaireau mort sur la table ! * Restorano "Fermeris" banketų salé. Su Labai Plokšciu Barsuku, t.y. su barsuko iškamša ant stalo !

10 octobre 2014

Biténai en Lituanie: la galerie d'art sous un ciel ouvert * Biténai: meno galerija po atviru dangumi

Bonjour à toutes et à tous.
Aujourd'hui, je vais raconter mon voyage dans un très joli village à l'ouest de Lituanie, à Biténai. Il n'est pas très grand, pas beaucoup d'habitants, mais c'est tellement joli. Biténai est sur le côte de notre beau fleuve Nemunas, qui est le plus grand de Lituanie. Le mont sur lequel se trouve le village, s'appelle Rambynas. On peut admirer un superbe panorama de Nemunas, assis sur ce mont..
J'ai un ami là bas, il s'appelle Aurelijus. Ici, vous allez trouver ses photos magnifiques de sa belle région: Parc régional de Rambynas . En feuilletant l'album, vous allez voir que les paysages autour de Biténai sont très beaux à tous moments de l'année. Aurelijus est un photographe amateur. Je trouve qu'il fait un très bon travail :)
Donc voilà: avec mon mari et mon chien, un beau jour d'été nous sommes allés faire une visite à notre ami et sa famille à Biténai. Je connaissais le mont Rambynas, j'y suis déjà allée une fois pour admirer le panorama célèbre. Mais c'était il y a longtemps, j'étais jeune et belle. Cette fois, c'était différent: on allait visiter le village avec un guide très sympa et connaiseur. Il nous a montré sa maison, nous avons mangé ensemble dans son jardin et après, nous sommes allés voir cette galerie d'art sous le ciel ouvert. J'ai adoré.
Pour vous aussi je propose une visite guidé. Suivez les images.

Il se passe des choses très belles dans cette grange. Depuis des années déjà, pendant un mois d'été, les artistes peintres les plus connus de Lituanie y font les plein-aires. Là, ils peignent quelque chose qui rappelle la nature d'environs, l'histoire... Et leurs peintures, faites sur du bois traité, restent dans le village et y sont exposées. Visite est permanente et gratuite. En plus, des fois ici on fait du spectacle, dans cette grange. * Šioje daržinéje vyksta nuostabūs dalykai. Jau ne vieneri metai žinomiausi Lietuvos dailininkai čia organizuoja plenerus vasaros ménesiais. Jie tapo paveikslus, kurių tematika susijusi su vietos gamta, su istorija.. paskui tie paveikslai, tapyti ant specialiai apdirbtos medienos, lieka Biténuose. Jie eksponuojami kiaurus metus, ekspoziciją galima aplankyti bet kada ir nemokamai. O dar šioje daržinéje kartais vyksta ir spektakliai ;)

Sur les murs de grange - peintures d'enfants * Ant daržinés sienų - vaikų tapyba
Vitalija. Je ne sais plus le titre de ce tableau. Je le trouve très beau.* Vitalija. Nebežinau šio paveikslo pavadinimo.. o man jis labai gražus.

Laisvydé Šalčiūté, "Une broche" * Laisvydé Šalčiūté, "Sagé"

J'adore ce tableau, mais non plus, je ne connais pas le titre * Man labai patinka ir šis paveikslas, bet ir jo autoriaus nei pavadinimo nežinau.

N. Kraneis, peintre allemand. "Le nid de cygognes". Ce nid se trouve sur la toit de maison de mon ami Aurelijus :) * N. Kraneis, "Gandralizdis", tas gandralizdis yra ant Aurelijaus namo stogo :)

Rolandas Karalius est auteur de ça, mais le titre... ? faut demander à mon chien qui était tout près. * Autorius - Rolandas Karalius, o va pavadinimas ?... mano šuo stovéjo arčiau, gal perskaité ir prisimena?

A. Gražys, "Ombres" * A. Gražys, "Šešéliai"

Gediminas Kaciulis, "Le fromage de Ceux qui Portent les Livres". Dans l'histoire de Lituanie il y a une sombre période, quand sous l'occupation de la Russie tsariste, la langue lituanienne était interdite. Les gens patriotes qui voulaient pas que notre langue se perd, ont portés en secret les livres, écrits en lituanien et imprimés à l'étranger.  Ils étaient pourchassés, arrêtés, incarcérés... mais rien et personne ne pouvait les arrêter: les livres en lituanien existait en cachette. Ces gens-là, on ne les oublie pas, on les appelle Les Porteurs de Livres. * Gediminas Kačiulis, "Knygnešių sūris"

Laisvydé Šalčiūté

Rasa Grybaité, "La pêcheuse" * Rasa Grybaité, "Žvejé"

Siguté Ach, "Pour les muses de Biténai". Au début, on pensé que les petits oiseux vont vivre ici, dans ce tableau, mais maintenant, ce sont les bourdons qui l'ont élu leur domicile * Siguté Ach, "Biténų mūzoms". Buvo manyta, kad tose drevése apsigyvens paukšteliai. Bet jose gyvena širšés :)

Sculptures dans le parc * Skulptūros parke
 
Beau panorama du fleuve Nemunas, visible du mont Rambynas. * Gražioji Nemuno panorama, matoma nuo Rambyno. Aurelijaus nuotraukų albume yra daug geresnių nuotraukų, nei ši.
Entouré de belle nature, Biténai est un village avec une histoire très riche. Il y a un musée de Martynas Jankus , un des premiers imprimeurs lituaniens, un activiste et publicitaire de la Petite Lituanie et la Prusse de l'est. A Biténai vivent les gens très bons, très accueillants et très beaux. Si vous avez une occasion d'aller en Lituanie, n'hésitez pas d'inscrire Biténai dans votre programme ;)

***********************************************************************************

Sveiki visi !
Šiandien papasakosiu apie savo kelionę į Biténus. Tuos, kur netoli Pagégių, ant Rambyno kalno, prie pat Nemuno. Žinote, ne? Tai nuostabi vieta. Manau, kad kiekvienas lietuvis turi ten pabuvoti, ikvépti to oro ir pasigrožéti vaizdais, atsiveriančiais nuo kalno. Beje, labai gera aikštelé ten dabar padaryta, nereikalingi medžiai prakirsti, toliau matosi. Anksčiau buvo blogiau ;)
Važiavau aplankyti savo draugo Aurelijaus, gyvenančio netoliese ir įaugusio į tą kraštą, įsimyléjusio jį. Prašau pasigrožéti jo nuotraukomis, darytomis visais metų laikais, štai čia: Rambyno regioninis parkas . Ten pažvelgsite į peizažus aplink Rambyną juos mylinčiomis akimis. Puikios nuotraukos, ar ne ?
Tai štai: vieną šiltą 2014-jų vasaros dieną, kartu su vyru ir šuniuku nuvažiavau pas Aurelijų ir jo puikią šeimą į svečius. Kadaise, kai buvau jauna ir graži, jau lankiausi ant Rambyno kalno, jau pažinojau šią vietą. Tačiau dabar man pasiseké daug smarkiau: turéjau žinantį ir nuoširdų gidą. Visi kartu papietavome sode, pabendravome, o paskui  nuéjome apžiūréti tos paveikslų galerijos po atviru dangumi. Man be galo patiko ! Ten tokia ypatinga atmosfera, ten taip ramu ir gera, ten ypatinga aura. Po mano nuotraukomis jau turbūt perskaitéte paaiškinimus pie tą "galeriją", tad nebesikartosiu. Sodybos šeimininkams sakiau, kad jie gyvena rojuje, ir klausiau jų, ar jie tai žino ? Paslaptingai šypsodamiesi, jie man tyliai atsaké: "žinome" :)
Apéjome paveikslus ir skulptūras, pasigéréjome jais, pasidžiaugéme nuostabia gamta. Vakaréjo, mums jau reikéjo vykti atgal į Vilnių - kelias tolokas, o dar audra émé artintis, pranešdama apie save pajuodusiu dangumi ir griaustinio dundesiais... Atsisveikinome su svetingaisiais šeimininkais, labai Ačiū Jiems. Dar užsukome ant Rambyno, pasigrožéjome panorama... 
Dalinuosi su Jumis savo įspūdžiais ir nuotraukomis, kitaip sakant - reklamuoju Biténus. Nuvažiuokite ten ir Jūs, pasivaikščiokite po parką apžiūrinédami paveikslus, užsukite į Martyno Jankaus muziejų, užlipkite ant Rambyno. Oi ką sakau, ten ir lipti visai nereikia, privažiuosite mašina, paliksite ją patogiame parkinge ir nueisite péstute, ir atsivers prieš Jūsų akis Nemuno vingis. Aišku, jei sugalvosite laipteliais nusileisti prie pat upés, tada jau teks kopti atgal. Bet nuvykite, jei dar nesate buvę. Tik nuvykę neklausinékite vietinių gyventojų, kaip tas tūlas turistas "na, tai kur čia pas jus gražu" ? Žiūréti reikia ne tik akimis, bet ir širdimi, ir tada tokie klausimai nekyla :)

4 octobre 2014

Art de la Nature dans un Jardin * Gamtos Menas Sode

Bonjour les Artistes et les Amateurs de la Nature !
Cet été j'ai passé beaucoup de temps à travailler dans le jardin de mes parents à Vilnius. Comme dans tous les jardins, nous avons des légumes, des arbres fruitiers, plein de fleurs et autres herbes aromatiques. Ca grouille des abeilles et des bourdons, insectes des toutes les tailles et couleurs, il y a aussi les papillons. Nous avons des hérissons et les chats de nos voisins qui passent, dans les arbres il y plein de petits oiseaux qui sautent et qui chantent... Jardin en ville est un magnifique oasis de Nature qui chaque jour change, donne des occasions d'émerveillement et nous inspire. Tout en s'occupant de mes plantes à les arroser, à enlever les mauvaises herbes, à récoltant les légumes et les fruits et en les cuisinant, j'ai fait beaucoup de photos. J'ai envie de partager ces images avec vous. Regardez, comment la Nature crée du l'Art. C'est du l'Art avec un grand A !

Graphismes de petits pois * žaliųjų žirnelių grafika

Graphismes de petits pois * žaliųjų žirnelių grafika

Graphismes de petits pois * žaliųjų žirnelių grafika

Sculptures de carottes * Morkų skulptūros

Sculptures de carottes * Morkų skulptūros
Sculptures de carottes * Morkų skulptūros
"Vitrail" d'une feuille * Vieno lapo "vitražas"

Début août, il faisait très très chaud à Vilnius pendant une semaine, à peu près 35°C à l'ombre. Pour pouvoir tenir et ne pas succomber à la chleur, nous avons accroché un système d'arrosage dans les branches d'un pommier, et les gouttes de cette douche fine ont donné des merveilleux "eaux-fortes de pommier" :) * Rugpjūčio pradžioje Vilniuje gal savaitę buvo labai karšta, apie 35°C pavésyje. Nebegalédami kęsti tokios žudančios kaitros, į obelį pakabinome laistymo sistemą, kad bent kiek kiemą atvésintų. To dušo lašai mums pademonstravo nuostabius "obels ofortų" štrichus  :)

Eaux-fortes du pommier * Obels ofortai

Eaux-fortes du pommier * Obels ofortai

Abstractions du concombre * Agurkų abstrakcijos

Peintures de kiwi arctique * Aktinidijos tapyba

Mosaïque de roseaux * Nendrių mozaika

Textures des confitures :)  A gauche - la confiture de plaquebière, appelée aussi ronce des tourbières, «ronce petit-mûrier» ou «chicouté» au Québec. Une baie nordique dé-li-cieu-se ! J'ai rapporté ces fruits de mon voyage à Carélie, au Nord de la Russie; je vais raconter ça un peu plus tard. A droite là-haut, c'est la préparation du confiture de framboises, en bas - celle des mûres. Oui oui, je fais moi-même mes confitures :) * Uogienių tekstūros. Kairéje, ta oranžiné, tai tekšių uogiené. Tekšių, šių nuostabių šiaurinių uogų, parsivežiau iš Karelijos. Kiek véliau papasakosiu apie tą gražią kelionę, ji verta démesio. Dešinéje viršuj - avietés, apačioje - gervuogés. Taip taip, ir uogienes viriau :)

Une pause-café bien mérité dans le jardin sous un pommier. La tasse est belle hein ;) * Užsitarnauta kavos pertraukélé sode po obelimi. O puodelis tai gražus, ania ;)

***********************************************************************************

Sveiki, Menininkai ir Gamtos Mylétojai !
Vasarą teko daug dirbti tévų sode Vilniuje. Kaip žinia, visuose soduose yra įvairiausių daržovių, vaismedžių ir vaiskrūmių, gélių ir kitokių aromatingųjų augalų. Ten knibždéte knibžda skruzdéliukai, bitutés ir kitokie vabaléliai, šmirinéja ežiukai ir kaimynų katés, šakomis lipinéja ir jose pypauja visokie paukšteliukai, lakioja krūvos drugelių... Sodas mieste yra nuostabi gamtos oazé, nuolat ir nuolat džiuginanti mus savo spalvomis ir aromatais, vis besikeičianti ir įkvepianti. Belaistydama ir beravédama lysves, bedorodama derlių, konservuodama pomidorus ir agurkus, bevirdama visokias uogienes, nemažai prifotografavau. Noréjau su jumis pasidalinti šiais paveiksléliais, eilinį kartą parodyti, kokia nuostabi menininké yra Gamta. Ar ne ?


Ici, vous voyez mon petit assistant-jardinier en plein travail * O čia yra jaunasis sodininko ir daržininko pataréjas, visas pasinéręs į darbą